Yra sakoma: kur du stos, visada daugiau naudos. O jei gražus būrelis stos – tai naudos dar daugiau. Šitas pasakymas puikiai tinka Kupiškio rajone veikiančiai Gindvilių kaimo bendruomenei.
Kaimo bendruomenių judėjimas Lietuvoje prasidėjo prieš daugiau nei dvidešimt metų. Jis netrukus išpopuliarėjo – sparčiai daugėjo bendruomenių.
Prasidėjo projektinė bendruomenių veikla, kaimuose pasikeitė viešosios erdvės, jose tapo turiningiau ir saugiau leisti laisvalaikį, bendruomenės sprendė ne tik ūkinius, bet ir kultūrinius reikalus.
Bendruomenės funkcija buvo dvejopa – kelti tam tikrai vietovei būdingas problemas, jas išdiskutuoti ir spręsti.
Bendruomenė savo savanoriška veikla, socialumu daug darbų galėjo atlikti pati. Tai ir dabar nepasikeitė, bet kaimo bendruomenių veikla nuslopusi ir prigesusi.
Girdime apie lėšų trūkumą, apie žmogiškųjų išteklių stoką: nebėra aiškių lyderių, savanorių, norinčių jungtis į bendruomenes, jauni kaimo gyventojai pasyviai dalyvauja įgyvendinant įvairius projektus, kuriuos inicijuoja kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės.
Gindvilių kaimo bendruomenė į bendruomenių kūrimosi pradžios traukinį neįšoko. Susikūrė gerokai vėliau, ir, atrodo, nepralošė. Rajono pakraštyje buvęs kaimas balansavo ant išnykimo ribos.
Tačiau pradėjus į jį keltis jaunoms šeimoms, vietovė atgijo. Juk tikra tiesa, kad bendrystė, graži kaimynystė per dieną neatsiranda. Ją reikia puoselėti. Ir gindviliečiai žingsnis po žingsnio tai darė. Patys gyventojai visada geriausiai žino, ko jiems reikia. Matydami, kad būtina gražinti kaimą, sekdami kitų pavyzdžiu, įkūrė bendruomenę.
Nors narių skaičiumi ne itin gausią, bet stiprią, vieningą, išmonės nestokojančią. Gebėjimas susikalbėti tarpusavyje, būti atviriems naujovėms, tinkamai išnaudoti turimą infrastruktūrą, bandyti ją atnaujinti, o svarbiausia – mylėti savo kaimą, čia turbūt ir slypi visa šios bendruomenės stiprybė.
Kiekvienas galėtų patvirtinti, kad nėra nieko geriau, kai patys iš idėjos gali sutelkti jėgas į darnesnės aplinkos kūrimą, priežiūrą, kaimo prikėlimą naujam, šiuolaikiškam gyvenimui.
Kas yra bendruomenės sėkmė?
Vienareikšmiškai – žmonės. Jei nebus idėjų generatorių, tų, kurie rašo projektus, ieško finansinės paramos, jei nebus motyvacijos, didelio bendruomenės narių entuziazmo ir noro keisti gyvenimo kokybę savo kaime, nebus ir sėkmės istorijos. O jų visoje Lietuvoje yra daug.
Be jokios abejonės, yra ir daug tokių bendruomenių, kurios tik oficialiai įsiregistravusios, bet nebevykdo jokios veiklos. To priežasčių irgi ne viena. Tai – aktyvių, kompetentingų, jaunų žmonių trūkumas, bendruomenės narių senėjimas, niekur nedalyvaujančių asmenų kritika ką nors darantiems, pavydas, vietoje veikiančių institucijų nesusikalbėjimas, biurokratizmas ir visokie suvaržymai įgyvendinant projektus.
Bet gerieji pavyzdžiai užkrečia. Tegul jų būna kuo daugiau.