PATRO SPIRGUČIAI (paskalbosykim)

Kristina VALYTĖ

Panorama pažiūrata, bliūdėliai sumazgoti, kotas sumigdytos, možna sėst ir kai kų parašytėn.

Daug daiktų mon šindėn nėkėp neišeina iš galvos.

Anų rytų vėžė komunalinikai stiklų. Pokelas pilnos pristatytos iš vokaro žalių dėžėlių išvažtų.

Visi gi turiat tos rūšiovimo konteinerius, žinot, apė kų kalbu.

Tiktai mono unt kėlio neišvažiuota, ko dėt turiu, tik dėžėlas unt ratėlių – nėrai.

Kė nuspirkau šitų sanų negyvanamų gryčių, tabuvo tik vienas tasai, kėp soko, bendras konteineris. Pasiskumbinau, gol ir mon tos rūšiovimo dotų, tiktais apirėkė, kad dėl manį vėnos neužsakis, visi gi mat aprūpyti.

O ar yr pas tau konteineriai tė, ar nėr, moki vėnodai.

Poliklinikoj babuvus sanai, tai prirošė tyrimų. Unt golo paskaičiovo, kad susmokėk už tų ir už tų, ir už tų.

Bat kad šitų „pėesdė“, kėp gramatiškai vadina, mon kožnų mėnesį nuskaičiuoja, tai nesrokuoja…

Legaliai dirbu par du dorbu, moku mokesčius, skolų neturiu. Atsisadau prė kompiuterio daklaruot pajamų, suspaudžiau, kas raikia, nėt žogtarajau – do keturi šimtai mokėtėn. Po parkūnais – už kų? Do moža?

Ir pamėgink tujei, žmogėl, nesusmokėt, toj gausi loiškų, kur delspinigiais gųsdina.

Jėgu būt toks paskaičiovimas, kad kešėnan grįžt nors vienas auras, tadu tau nepasakis, tylas, jėgu pats neuždaklaruosi.

Kur bapasisuksi – mokėk mokesčius.

Kiaušinius pardavai, mokėk. Teliokų pardavai, mokėk mokesčius.

Klamų užu kūtas atidavai matalan, mokėk mokesčius.

Ir do vis girdžias iš visų pašalių, kad turasma dasidėt, jėgu norim gerėsnių kelių, do ti nekilnojamo turto ir visokių kitokių mokesčių primislyta, tik mokėk, žmogau, mokėk…

Dabar vis kartoja, dėl gynybos raikia mokesčiai didyt.

Kų čia prisidingiat – do kė nebuvo nė kalbos apė tų gynybų, vis tiek tos mokesčius iš žmonių primynį koju lupa.

Įvada taršos mokestį, katrė mašinas nusiparka, ar no to bant kiek mažiau tos taršos?

Kėp važiuojam su gazuoliu voromais kliernotais, tėp važiuojam ir alektromobilio do neįparkam.
Kaži kiek gynybai ti klius, do klausimas.

Pirmiausia gi kėp visadu atrokos šitiem seimūnam, valdinykam ir do kad nebūt moža, ilgalaikiam užimtumo tarnybos klijėntam, mas gi, mokėtojai mokesčių, ir tos, ir anos mitinam.

Kai kadu papykus pabumbu – galatumam rimtai sudūktėn visi dirbuntys žmonas, kad šitėm, kur šiltai sėdžia, biurokrotam algas sumožyt ar daugiau dorbo dot, kad čėsnai atadirbt už tų, kų gauna, o šitos, kur iš badarbio pašalpų gyvana, pėndelį rūron ir tagul čiuožia dirbtėn.

Koks ti bapasokymas badarbio išmoka, sakytum, dorbo aplinkui nėrai. Yra, tik dirbt ponai tingia, ir do klausimas, katrė gyvana geriau.
Skaičiau laikrašty, tokį klausimų kėlia, dėl ko grūdai nupigo, o duona tik brungyn aina.

Ir tėp aišku. Prekybinykai nedurni, tik jau savį nenusiskriaus. Tik dėl ko akonomistai aiškina akis išvertį, kad visa krautuvaj tik pinga?
Neraikia kvailyt žmonių, mas viskų motom, supruntam, ne tokė žiopli asam.

Bat kur tu dėsės žiemų bosas, kėp sokoma, ba donytas nebūsi – turi duntis, ir duonos raikia.
O prė duonos ir kai ko stundžiau būt gerai.

Pirkdavau visadu „Patro“ spirgučius. Būdavo trys aurai, vokar buvau krautuvaj – pinki su biškiu.

Bobulyta ailioj laukdama juokias: būt Patro kiaušiniai, tai gol ir šešius aurus mokėtum.

Jai išvis apė spirgučius pasvajot su lėtuvišku pėnciju.

Juokias moteryta, o kų daris. Gol ir gerai, kad ošei pencijos nebasulauksiu.