Nauja mokslinės biografijos knyga „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ savo gerbėjus pradžiugino kraštietė, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė.
Kovo 23 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje surengtos šios knygos sutiktuvės, kur dalyvavo šio leidinio recenzentas, Krekenavos bazilikos rektorius, Panevėžio krašto garbės pilietis kunigas dr. Gediminas Jankūnas, Skapiškio klebonas, teologijos licenciatas Albertas Kasperavičius, šios knygos autorei talkinusi uteniškė Zita Mackevičienė, Savivaldybės atstovai, giminaičiai, gimtojo Skapiškio žmonės ir kiti svečiai.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Knyga pristatoma Lietuvai
Renginio metu veikė dr. A. Vasiliauskienės išleistų knygų parodėlė. Čia eksponuota net 18 knygų.
Pirmoji žodį tarusi knygos autorė dr. A. Vasiliauskienė pati nusistebėjo savo knygų kraičiu.
Ji visiems palinkėjo gražių artėjančių šv. Velykų, pasidžiaugė, kad naujos knygos sutiktuvės vyksta ypatingu laiku, Verbų sekmadienio išvakarėse.
Atskleidė, kad pirmą kartą jos knyga apie kunigą J. Steponavičių (1880–1947) pristatyta Utenoje. Ten jis yra dirbęs. Vėliau parengtos dvi „Marijos radijo“ laidos. Pirmoji apie „Ryto“ draugiją, lietuvių švietimo organizaciją, 1912–1938 metais veikusią Vilniaus krašte, kurios pirmas vadovas buvo J. Steponavičius, o antroji skirta vien tik J. Steponavičiaus asmenybei.
Kupiškyje yra trečios knygos sutiktuvės. Planuojama ją pristatyti ir Vilniuje, ir Seime, nes J. Steponavičius prieškariu buvo keturių kadencijų Seimo narys, ėjo atsakingas pareigas.
„Kai Pirmojo pasaulinio karo metais grįžo iš Kaukazo fronto, kur ėjo kariuomenės kapeliono pareigas, J. Steponavičius Šv. Jono bažnyčioje siekė įvesti lietuviškas pamaldas. Tai padaryti pavyko tik vieną kartą. Tam labai priešinosi lenkiškoji visuomenės dalis. Būta visokių akibrokštų. Apie tai sužinosite skaitydami knygą, ką šiam kunigui tada teko patirti. Vėliau net uždaryta ši bažnyčia, kol susireguliavo lenkų ir lietuvių santykiai. Tai buvo labai gražios J. Steponavičiaus pastangos diegti lietuvybę.
Knygą reikėtų pristatyti ir Semeliškėse, kur šis kunigas tikrąja šio žodžio prasme buvo išgrūstas toliau nuo Vilniaus, kad ten negalėtų skleisti lietuvybės. Šiam kraštui jis taip pat daug nusipelnė.
Rašydama šią knygą, apžvelgdama J. Steponavičiaus gyvenimą ir veiklą rėmiausi archyvine medžiaga, įvairiomis spaudos publikacijomis, pačios surinktais ir užrašytais atsiminimais apie J. Steponavičių. Visa tai perteikiau jį supusių asmenybių ir įvykių kontekste“, – kalbėjo knygos autorė.
Plačiau skaitykite kovo 26 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
