KRATILKA

Kristina VALYTĖ

Tuc tuc tuc, gyyyyrgžt, buldi buldi, trinkt! Keverzi leverzi, kriuku kriuku, buci buci, džergžt, teler ir unt golo pykš!

Va tėp ir jodom mašinalas vėškelaliu to savo.

Pirmyn atgol, žėdnų dienų krotoms par duobas, kožnųkart kėp teknikinaj išpurtyti iš visų šonų. Ir niekur tujei, kvėtkėl, nepalaksi, nenupulsi.

Gazo pedalį čiut kų prilaikyk, kad palingvėlio kriuksatum, ir tik par daug nespausk, bo pramuši mašinai opačių, tadu tiktais daugiau klopato prisdarysi.

Ir tos duobas su kožnu dienu tik didyn ir gilyn, ir jų daugyn.

Nebanorėkim ir kažin ko iš tų mašinėlių, kad jos ti gėros būt. Tokių kelių ir kėčiausios gėlažys nebaatlaiko, išsineria, išsikečia ir pėrlūžta. Do pusį matų kad tik pratraukt, ir batiks nuvaryt prė ogrosto užu kūtas.

Grėderis – tai kėp mirštunčiom klizma. Kas iš to, kad ti kadu ne kadu prisimana prabrauktėn. Gol tų dėn tik padabniau, unt rytojaus vėl baveik tas pats.

Koksai ti ba žvyrkelis, jėgu žvyras visas baigia laukuos išdulkėtėn, bendrovas arimai vietom užu kėlių aukščiau.

Unksčiau tai vidury kaimo linta kabėjo, kad tais ir tais matais iš auropinių pinigų šitų kėlių aspaltos.

Suvėjo tasai čėsas, ir sulig tu dienu linta prapuolo, o aspalto nė kvopo. Žvyro argi kas tau papils. Su tokiu priežiūru iš to vieškelio bant po kelių metėlių baliks juodžemio kelalis kėp unt pamiškės vienkėmį.

Įknebs keleivina, ploščiukų unt petės ir kirsma Kupiškin pėsti.

Nesaniai skaičiau, kur ti svečiuos atvažiovįs susisėkimo ministras. O jau kėp dėjovo, kad nėrai pinigų nė tom, nė anom, nė do tom. Tai kokio vėlnio tu, ponas, čia atsigrūdai žmonių panarvuotėn?

Nė kėp nesupruntu ir nesuprasiu, kur tik bapasisuksma, mokam mokesčius, ir dirbdami, ir kurų pirkdami, ir visa, ale keliom kėp nėrai tų lėšų, tėp nėr. Teisyba, kai nušvis rūroj švėsyba.

Ai, prauda, kad nebūt tėp nostolinga mon to keliona, kožnųkart įsidėsiu unt sėdynas po slojikų su smatoni.

Kol lig dorbo nuskratysiu, smatona ploksis ir sviestas susisuks. Do jėgu bant kiek koršto vandenio įpilsiu, tai ir viškum grait…