Vasario 24 d. sukako lygiai du metai nuo karo Ukrainoje pradžios. Lietuvos žmonės visą tą laiką aktyviai palaiko karo draskomą šalį. Nuo sausio 24 iki vasario 24 d. visi lietuviai buvo kviečiami dar kartą susitelkti, aukoti ir kartu apsaugoti Ukrainos karius prisijungdami prie akcijos „Radarom“.
Vasario 24-ąją įvairiuose šalies miestuose vyko baigiamieji akcijos sambūriai, mitingai. Kupiškyje taip pat surengta Ukrainos palaikymo akcija „Laisvė šviečia: RADAROM“.
Jurga BANIONIENĖ
Renginys prasidėjo Kupiškio etnografijos muziejuje, kur buvo demonstruojamas dokumentinis kino filmas „Kai nutyla artilerija“. Susirinkusieji į Ukrainos palaikymui skirtą akciją galėjo apžiūrėti šiuo metu eksponuojamą parodą „2022 metų laisvės premijos laureatas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis“.
Surengta ir Ukrainos kulinarinio paveldo degustacija – renginio dalyviai buvo vaišinami ukrainietiškais barščiais, kuriuos virė Kupiškyje prieglobstį radusios moterys iš Ukrainos.
Vėliau persikelta į Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę. Žmonės atėjo nešini, kaip ir buvo raginta, žvakelėmis, kai kurie rankose laikė Ukrainos vėliavas.
Renginio vedėja, Kupiškio kultūros režisierė Vilija Morkūnaitė kalbėjo, kad susirinkome šią dieną tam, kad prisimintume ir pagerbtume Ukrainos karo aukas ir įsipareigotume nepamiršti, kad karas Ukrainoje tebesitęsia, kad ten žūsta žmonės, jie kenčia įvairius nepriteklius. Linkėta nepavargti ir kaip galima padėti kariaujančiai šaliai.
Pasak V. Morkūnaitės, stebint, kas vyksta Ukrainoje per įvairias žiniasklaidos priemones, kartais apima nevilties jausmas, kad nieko negali padaryti matant tokį didelį blogį prieš galingą, gražią tautą, puikią valstybę.
Ji priminė, kad lietuviai iš karto, vieningai ėmėsi padėti Ukrainai pačiais įvairiausiais būdais. Nes mus sieja ilgametė istorija, siekianti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.
Galime prisiminti ir ne tokią seną istoriją, pokarį. Kažkada kalbinamas vienas ukrainiečių karys sakė, kad laisvė nėra pasiekiama lengvai, nėra padovanojama šiaip sau. Ją reikia išsikovoti, apginti.
Lietuvių tauta tai įrodė – dešimt metų partizaninio karo, šimtatūkstantinės mirtys tremtyse, gulaguose, visos šios aukos – tai laisvė, saugumas, kurį mes šiandien turime savo šalyje.
Kalbėta apie istorijos vingius, liudijančius, kad ukrainiečiai ir lietuviai visada buvo maištingos, drąsios, kovojančios, vieningos tautos, siejamos nepaliaujamo noro remti vienai kitą ir būti drauge.
Dar kartą priminta, kad ir akcijai „Radarom“ pasibaigus toliau galime aukoti kovojantiems ukrainiečių kariams trumpuoju numeriu 1485 ir tokiu būdu prisidėti prie artėjančios Ukrainos pergalės.
Žuvusių ukrainiečių atminimui uždegtos žvakelės, sužibo šviesos instaliacija „Šviesa nugalės tamsą“. Žuvusieji pagerbti visuotine tylos minute.
Antosė | 2024-02-28
|
Palinkėčiau ne žvakeles degioti ir barščius srėbti , o konkrečiais, darbais paramą organizuoti
... | 2024-02-26
|
Prasmingas renginys, buvo gražu.