VASARIO 16-OSIOS BURTAŽODIS

Kiekvienas tos kartos, kuriam teko jaunas dieneles leisti už geležinės sovietų uždangos, turi savo įspūdį ar atsiminimą apie Vasario 16-ąją.

Tais laikais minėti šią datą buvo griežtai draudžiama. Represinės struktūros atidžiai sekė, o nutvėrę bausdavo.

Buvau šešiolikmetė, kai Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, vyravo pats niūriausias brežnevizmo sąstingis.

Rodės, esame amžiams atskirti nuo laisvojo pasaulio. O tuo metu Vakaruose jau plito pacifistiškai nusiteikęs, protestuojantis prieš miesčionizmą jaunimas – hipiai, kartu su jais gimė naujos muzikos srovės.

Šie atgarsiai pasiekdavo ir mus per Liuksemburgo radiją, per pažįstamus iš Vakarų pasaulio atkeliaudavo muzikos įrašai.

Toje pilkumoje, kurioje gyvenome ir viskas buvo draudžiama, ieškojome tiesos, nes dirbtinai kuriamas „šviesus komunizmo rytojus“ varė į neviltį.

Gaudėme žinias iš „Amerikos balso“, sukiodami tranzistorių antenas, nes galingais lokatoriais sovietų valdžia leido dažnius, kurie trukdė girdimumą. Stengėmės nesusilieti su nuobodžia ir abejinga visuomenės dalimi, nepasiduoti negatyviam jausmui, kad nieko pakeisti neįmanoma.

Tad kad ir smulkiais akibrokštais, kurie anuomet mums atrodydavo reikšmingi, protestavome.

Pavyzdžiui, Vasario 16-ąją, jei sutapdavo, kad tą dieną vykdavo pamokos, o vėliau, po Romo Kalantos susideginimo, taip pat ir gegužės 14-ąją, mes, merginos, pasirišdavome juodus kaspinėlius, o vaikinai švarko atlape užsisiūdavo gedulo juostelę.

Tai darėme vieningai, visa klasė. Nepamenu, kad kuris nors iš klasės draugų būtų prieštaravęs ar išsiskyręs iš visų.

Stebėdavome, ir po to tarpusavyje aptarinėdavome mokytojų reakciją. O ji būdavo labai skirtinga. Vieni neslėpė supratingos šypsenos, akyse išvysdavome slaptą pasitenkinimo ir pasididžiavimo mumis ugnelę.

Kiti buvo abejingi ar ironiški, ir nors nieko nekomentuodavo, iš to nesunkiai suprasdavome jų vidines nuostatas. Buvo ir tokių, kurie išraudę, per sukąstus dantis klausdavo – kas čia per gedulas?..

Tai, be abejo. tik vaikiškos išdaigos, tačiau jos neatsirado iš niekur. Paslaptingai nusidriekusi gija nuo partizaninio pasipriešinimo sovietams ar iš dar ankstesnių istorinių laikotarpių nešė svaiginančią žinią apie savosios valstybės laisvę.

Šiandien turime savo valstybę su visais jos trūkumais ir privalumais. Turime tokią, kokią patys sukūrėme, bet laisvą ir nepriklausomą.

Vasario 16-osios burtažodis buvo galingesnis už visą sunkiasvorę sovietinės propagandos mašiną.