PETRULIŲ KIEME – ANTRA ŠIMTAMETĖ

Jauniūnų kaime, Subačiaus seniūnijoje, teko lankytis rašant kaimų istorijas.

Šį kartą čia atvedė žinia, kad šio kaimo gyventojai Janei Petrulienei vasario 16 dieną sukaks 100 metų.

Prabėgus daugiau nei penkeriems metams sniegu nuklotu lauko keliuku vėl atvažiavome į Petrulių sodybą.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Ilgaamžiškumo šaltiniai

Janės marti Aldona Petrulienė svetingai pakvietė į vidų. Čia prie arbatai serviruoto stalo laukė ir pati jubiliatė. Guvi ir visiškai nepasikeitusi per tuos metus, kai nesimatėme.

Prakalbus apie ilgaamžiškumą, Janė sakė, kad jokių paslapčių nėra. Valgo viską. Apetitu ir šiandien nesiskundžia. Dievulis, matyt, davė gerą sveikatą. Per gyvenimą nėra patyrusi didelių negalavimų. Šiuo metu tik širdis truputį negaluoja, akys nebe taip mato ir klausa nebe tokia kaip anksčiau.

Bet dienos ramiai teka marčios Aldonos globoje. Pastaroji dar priduria, kad ir sunkus darbas, kurio jos anytai buvo per akis, yra viena iš ilgaamžiškumo priežasčių.
„Dabar, kaip viena mano draugė sakydavo, guliu ir valgau“, – su šypsena veide kalbėjo pašnekovė.

Jos marti pridūrė, kad močiutė mėgsta ir radijo pasiklausyti. Labai baisu jai girdėti kalbas apie karą.

„Jei užeitų karas, pirmiausia mes, tokie seneliai, išmirtume. Atsimenu Antrojo pasaulinio karo laikus. Šitame krašte jis buvo nelabai juntamas tiesiogiai. Pro mus frontas nėjo, bet iš Skverbų aerodromo kareiviai pasklisdavo po kaimus gėrimo, mėsos, lašinių reikalauti“, – prisiminė pašnekovė.

Janė yra kilusi iš netolimo tos pačios seniūnijos Terpeikių kaimo. Tėvų, Povilo ir Emilijos Karazijų, šeimoje buvo trečias vaikas, užaugo su trimis broliais Juozu, Stasiu ir Kazimieru bei seserimi Paulina.

Plačiau skaitykite vasario 15 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF