VITAI BRANGIAUSIA TEATRAS IR JO ŽMONĖS

Pasklidus žiniai, kad Skapiškį palieka daugiau nei trisdešimt metų čia dirbanti režisierė Vita Vadoklytė, kilo daug klausimų.

Pirmiausia, ar tai tiesa. Ar bus nutraukti visi režisierės saitai su skapiškėnais? Kirbėjo paklausti, ir kokia ateitis laukia jos suburtų, gerai žinomų Lietuvoje teatro kolektyvų „Stebulė“ ir „Ku-kū“.

Ar teatro mėgėjus ir žiūrovus toliau kvies teatrų festivaliai „Pienių vynas“, „Pienių medus“ ir „Pienės pūkas“?

Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme pačios režisierės.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Teatras – gyvenimo būdas

Vitai vasario 6-oji buvo antra darbo diena naujoje darbovietėje Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre. Susitarėme pasikalbėti telefonu.

Ji šioje įstaigoje pradėjo dirbti teatro specialiste laimėjusi konkursą. Iš viso buvo dešimt pretendentų į šią vietą.

„Šiaip visada norėjau ir galvojau, kad didelė vertybė, ypač kūrybos srityje, vienas įrašas apie darbovietę. Kad reikia kasti šulinį, kol pasimato vanduo, o ne prikasioti daug duobučių. Bet išėjo kitaip. Pokyčius lėmė ir mano smalsumas, žingeidumas, noras save išbandyti truputį kitokioje veikloje, aplinkoje, savo patirtį perduoti kitiems. Man svarbus mėgėjų teatras, jo ateitis. Dėl to ir sumaniau dalyvauti konkurse.

Į naują kolektyvą įsijungiau labai natūraliai. Iki šiol visa mano veikla buvo susijusi su mėgėjų teatru. Esu ne tik režisierė, bet ir nuo 2010 metų priklausau Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatro žanro tarybai, taip pat esu Panevėžio apskrities mėgėjų teatrų konsultantė. Turiu ir kitų visuomeninių pareigų.

Nuo 2017 metų antrą kadenciją esu išrinkta Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidente. Šios mano veiklos nesikerta su dabartinėmis pareigomis. Jos išplėtė suvokimą apie mėgėjišką teatrą, pagilino kompetencijas.

Teatras yra mano gyvenimo būdas. Kai neseniai gydžiausi lūžusią koją, sūnus po dviejų savaičių pasakė, kad per savo 33 gyvenimo metus nėra matęs, kad būčiau namuose tiek laiko, kiek mato dabar“, – kalbėjo Vita.

Plačiau skaitykite vasario 9 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF