Jau rašėme apie privačių asmenų patirtį įveisiant naujus miškus. Pastaruoju metu europinė parama šiai veiklos sričiai nebeteikiama ir privačios žemės savininkai nebesuinteresuoti savo žemės plotuose sodinti miško. Taigi naujų miškų įveisimas, atsodinimas tęsiamas beveik tik valstybiniuose miškuose.
Apie šį procesą Lietuvoje ir Kupiškio rajone pasiteiravome Valstybinių miškų urėdijoje.
Atsakymus pateikė Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus specialistas Raimundas Peleckas.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai kaskart skelbia apie perkamą žemę naujiems miškams įveisti. Prašytume atsakyti, kiek iš viso nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo yra naujai įveistų miškų?
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos miškingumas sudarė 30 proc., šiandien jis yra 33,8 proc.
Miškingumas didinamas įveisiant ar pasodinant naujus miškus, taip pat nemaža dalis plotų apauga mišku savaime. Valstybinių miškų urėdija naujus miškus dažniausiai įveisia iš laisvo valstybinio žemės fondo gautoje žemėje, kurią Valstybinių miškų urėdijai perduoda Nacionalinė žemės tarnyba. Tai apleista, apaugusi menkaverčiais medžiais ir krūmais, žemės ūkiui netinkama žemė. Taip pat Valstybinių miškų urėdija, siekdama ir toliau didinti miškų plotus, ieško galimybių įsigyti naujų miškų įveisimui tinkamos žemės, pirkdama juos iš privačių asmenų.
Kokie tai miškai, kokia jų struktūra, amžius?
Naujai įveisiami miškai labai nesiskiria nuo tų miškų, kurie atkuriami atlikus miško tvarkymo darbus. Konkrečių medžių rūšių pasirinkimą konkrečiame plote labiausiai lemia augavietės sąlygos (žemės derlingumas). Naudotuose žemės ūkio plotuose stengiamasi sodinti lapuočių medžių rūšis: beržą, juodalksnį, ąžuolą, liepą ir kitas, sodinant spygliuočių medžių rūšis, pušį ir eglę, jos mišrinamos su lapuočių medžių rūšimis. Lietuvoje miškas įveisiamas ir atkuriamas vietinėmis medžių rūšimis.
Plačiau skaitykite sausio 26 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF