KODĖL SAUSĮ ŽMONES DAŽNAI UŽKLUMPA NIŪRIOS EMOCIJOS IR KAIP JAS ĮVEIKTI?

Praėjus gražiausioms metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali būti nemažas emocinis išbandymas. Dėl šios priežasties trečias sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, bet pirmą metų mėnesį galime jausti šiek tiek daugiau psichologinių sunkumų.

„Tamsiuoju metų laikotarpiu padaugėja žmonių, kurių psichologinė ir emocinė būsena suprastėja. Tai galima pastebėti nuo lapkričio pradžios. Sausis šią būklę sustiprina dar ir todėl, kad tai pošventinis laikas, kai iki tol buvę apšviesti miestai aptemsta, oro temperatūra ir sąlygos nuolat keičiasi, trūksta saulės šviesos, vargina daug sezoninių ligų. Negana to, lūkesčiai sau ar kitiems kartais neatitinka realybės, o finansinė padėtis dažnai būna prastesnė nei prieš šventes. Visa tai gali prisidėti prie bendro emocinio sunkumo“, – sako V. Lukaševičienė.

Ji taip pat pastebi, kad gana dažnai tenka girdėti frazę, kad „sausis – nelaukiamiausias metų mėnuo“ ar „reikia tiesiog išgyventi sausį“. Paprastai tokios būsenos būdingos tiems asmenims, kurie linkę į depresyvumą.

Dažna prastesnės savijautos priežastis – nuovargis

Įprastai gruodį daug žmonių gyvena skubėdami ir net patys to nenorėdami įsisuka į prieššventinį maratoną: planuoja susitikimus, ruošia dovanas, dalyvauja įvairiose šventinėse veiklose. Natūralu, kad po tokio intensyvaus laikotarpio pasijaučiame pavargę nuo bendravimo, susitikimų, renginių, maisto ar alkoholio. Dėl šios priežasties žmonės dažniau jaučia nemalonias emocijas: liūdesį, slogią nuotaiką, nepasitenkinimą, jėgų ir motyvacijos trūkumą.
„Svarbiausia tada priimti tai, kaip jaučiamės. Galima patyrinėti savo emocijas, jausmus ir būsenas. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ką kūnas ir protas nori pasakyti.

Gal natūraliai trūksta fizinio poilsio, pabuvimo su savimi ar reikalinga pertrauka nuo kitų žmonių ir veiklos. Savo būsenos atpažinimas, įsivardijimas, priežasties supratimas ir viso to priėmimas yra labai nemaža pagalba sau“, – sako V. Lukaševičienė.
Svarbu suvokti, kad nauji metai atneša ne tik galimybių, bet ir nemažai problemų. Kaip tik todėl vertėtų iškart nepulti į naujas veiklas, bet daryti pertraukas, leisti kūnui ir mintims nurimti, pailsėti.

Svarbu nepamiršti disciplinos

Žinoma, vien atpažinti, ką jaučiame, tai įsivardyti ir priimti dažnai neužtenka, norint efektyviai sau padėti.

„Jeigu jaučiate, kad jūsų emocinė būsena suprastėjo, apniko liūdesys ar stinga energijos, tai nereiškia, kad turite neribotą laiką gulėti ant sofos, susisukti į pledą ir taip laukti pavasario. Jeigu atrandate, kad suprastėjusios savijautos priežastis yra poilsio trūkumas, turėtumėte išsimiegoti, pailsėti, bet tai neturi pavirsti nuolatine pasyvia būsena, kuri gali nuvesti į dar didesnę emocinę duobę“, – atkreipia dėmesį medicinos psichologė.
Naudinga žinoti, jog gerai nuotaikai ir savijautai didelę įtaką daro kokybiškas miegas, maistas, fizinis aktyvumas, santykiai su kitais žmonėmis ir savęs realizavimas.

Dėl šių priežasčių reikėtų peržiūrėti savo darbo ir poilsio režimą, nepamiršti senos, bet aktualios formulės – 8, 8 ir 8 (8 valandos miegui, 8 – darbui ir 8 – laisvalaikiui).

„Tarp savo klientų ir artimųjų dažnai pastebiu, kad labiausiai laiko trūksta miegui ir kokybiškam laisvalaikiui, fiziniam aktyvumui, laikui sau ir kitiems, nes tas valandas atima buitis, papildomi darbai, televizija ar naršymas internete. Todėl norint pasirūpinti savo psichine sveikata reikėtų susiplanuoti ne tik darbus, bet ir savo laisvalaikį ir bent 30 min. per dieną skirti aktyviai veiklai“, – pažymi V. Lukaševičienė.

Kitas veiksnys, kurį daugelis pamiršta, yra psichohigiena – raštu ar žodžiu emocijų ir jausmų, su kuriais susidūrėme per dieną, patyrinėjimas. Įsivardijus jų priežastis, suvokus savo poreikius ir mokantis padėkoti už gautą patirtį, juos lengviau priimti ir įsisąmoninti.

„Viena mėgstamiausių mano dėkingumo praktikų, kiekvieną vakarą retrospektyviai peržiūrėjus dieną, padėkoti už tris dalykus sau, už tris dalykus kitam žmogui ir už tris – Dievui, Aukštesnei jėgai ar likimui“, – tvirtina medicinos psichologė.

Taip pat svarbu palaikyti ir puoselėti santykius su aplinkiniais. Kadangi ne kiekvienas žmogus yra apsuptas suprantančių ir mylinčių artimųjų, jaučiasi vienišas, jam galėtų padėti laisvalaikio veikla, būrelis ar terapinė grupė. Kalbėdama apie savęs realizavimą ir pasiekimus, medicinos psichologė pataria nelyginti savęs su kitais, kelti sau realius ir pasiekiamus tikslus, fiksuoti ir pasidžiaugti jau nuveiktais darbais.

Kaip reaguoti į kylantį liūdesį?

Jei visgi apniko niūrūs jausmai, svarbu prisiminti, kad liūdesys yra viena iš natūraliai kylančių emocijų, kurias jaučia žmonės. Jis ateina ir praeina savaime, o kai aplanko, reikėtų neskubėti kuo greičiau nuo jo pabėgti.

„Gana įprasta kartoti „neliūdėk“, „neverk“, „būk stiprus“, bet iš tiesų šie pasakymai siunčia žinutę – nejausk to, ką jauti šiuo metu arba nerodyk, ką jauti. Kad atsiradę nemalonūs jausmai sukeltų kuo mažiau problemų, labai svarbu jų neneigti“, – teigia V. Lukaševičienė.

Didelę įtaką liūdesio įveikimui daro darbas su negatyviomis mintimis, taikant kognityvinės elgesio terapijos technikas – mokantis atpažinti mąstymo klaidas ir atlikti minčių perdirbimą. Visgi, nors liūdesys yra normali žmogaus reakcija į sudėtingas gyvenimo situacijas, užsitęsęs per ilgai, jis gali būti žalingas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais liūdesį nesudėtinga sumaišyti su kur kas rimtesne būkle – depresija, ypač jos vystymosi pradžioje. Šis psichikos sutrikimas išbalansuoja įprastą žmogaus funkcionavimą, be liūdesio, depresijai būdingi dar bent keli kiti simptomai: miego problemos – nemiga ar pernelyg ilgas miegojimas, energijos stoka, nuovargis, apatija, sulėtėję judesiai ar mąstymas. Taip pat gali pasireikšti sumažėję interesai ir dėmesio koncentracija ar svorio pokyčiai.

„Sergant depresija šie požymiai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, bet labai svarbu patiems nediagnozuoti sau ligos, o kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris tiksliai įvertins ligą ir jos stiprumą. Jei žmogus nesikreipia pagalbos, tai paliečia visas jo gyvenimo sritis: santykius su kitais, darbus, savęs realizaciją ir tikslų siekimą. Dažnai tokiais atvejais žmogus tampa savo gyvenimo griuvimo stebėtoju su didžiule savižudybės rizika“, – atkreipia dėmesį medicinos psichologė.

Stebint ir analizuojant savo savijautą, galima laiku atpažinti situacijas, kai išgyvenami jausmai trukdo santykiams su aplinkiniais, kenkia darbingumui, sukuria izoliacijos būseną, beprasmybės ar beviltiškumo jausmus. Kai naudojami metodai nebepadeda pasijusti geriau, reikėtų ieškoti profesionalios pagalbos.

Coagency inf.

Kaitink – cbd aliejus ir kiti produktai