Vaido Janušonio pavardė, gilinantis į rajono sąjūdiečių veiklos istoriją, kaskart minėta įvairiuose to meto įvykiuose. Dažniausiai jis minėtas, kaip visokių plakatų, skrajučių Sąjūdžio renginiams autorius, apipavidalintojas. Priklausė rajono Sąjūdžio koordinaciniam centrui. Anksčiau jau publikavome jo kurtą plakatą su gyvate, skirtą pasveikinti kupiškėnams su Naujaisiais 1989 metais. Vis nesisekė gauti šio žmogaus kontaktų ir jį pakalbinti. Padėjo atsitiktinis pokalbis. Sakoma, kad geriau vėliau nei niekada.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo
Kelionė į Ulan-Udę atvėrė akis
Kupiškėnai pastaruoju metu pažinojo V. Janušonį kaip baldų gamintoją. Šio amato jis yra išmokęs ne vieną savo buvusį darbuotoją. Pirma jo specialybė buvo baldų ir kitokių daiktų gamyba iš karklo vytelių. Visgi užsiėmė ne tuo. Sovietiniais metais dirbo tuometinio gyventojų buitinio aptarnavimo kombinate dailininku.
„Darbu buvau užverčiamas prieš sovietiniais metais Kupiškyje vykusias Gegužės 1-osios ir Spalio revoliucijos šventes. Daug kas anuomet daryta paskutinę minutę. Buitinis gaudavo iš partkomo vos ne prieš dieną užsakymą, kiek ir kokių plakatų padaryti. Reikėjo triūsti per visą naktį, kad atlikčiau tuos užsakymus. Aš ryte atidavęs dar gerai nenudžiūvusiais dažais plakatus eidavau namo, o žmonės jau rikiuodavosi demonstracijai“, – pasakojo pašnekovas.
Paklaustas, kodėl jį patraukė Sąjūdžio idėjos, Vaidas sakė, kad šeimoje apie trispalvę niekas anuomet nekalbėjo. Gimė Panemunėlio bažnytkaimyje, Rokiškio rajone. Kaimynai bitininkai turėjo didelę biblioteką.
Tai eidavo pas juos knygų lyg į biblioteką. Taip susidomėjo Lietuvos istorija. Knygos plėtė jo akiratį, formavo pasaulėžiūrą. Bet labiausiai kritiškai vertinti sovietinę valdžią pradėjo po tarnybos sovietų armijoje. Mat ten jam teko lydėti traukiniu vežamus šarvuočius ir nuvažiuoti nuo Bresto Baltarusijoje iki Ulan-Udės, Užbaikalėje.
Buvo 1983 metai. Pakeliui prisižiūrėjo, kaip ten gyvena žmonės. Kartais net plaukai stojo piestu pamačius kai kuriuos vaizdus. Visa tai, aišku, pamažu žadino vidinį jo protestą prieš tuometinę santvarką.
Slaptai siūtos trispalvės
„Žmonės ir Kupiškyje tuo metu laisviau pradėjo reikšti savo nuomonę. Pamenu, kad dar prieš Sąjūdžio atsiradimą buvo įsikūręs jaunos šeimos klubas. Jam priklausė ir dabar žinomų žmonių. Pamenu Joną Jarutį, Juozą Liaudanską. Rinkdavomės Kupiškio kavinėje „Kupa“. Ten gimdavo visokios diskusijos. Esu su jaunatvišku užsidegimu siūlęs surinkti 20 dvimetrinių vyrukų žaliomis uniformomis, kad jie budėtų naktimis ir padėtų tuometinei milicijai palaikyti viešąją tvarką rajone“, – prisiminė to meto atmosferą Kupiškyje pašnekovas.
Kupiškyje įsisteigus Sąjūdžio grupei Vaidas irgi įsitraukė į sąjūdietišką veiklą. Teko kartu su kitais bendražygiais platinti atšviestą laikraštį „Sąjūdžio žinios“. Jam skirtą išnešioti po pašto dėžutes gyventojams šio laikraščio ryšelį pasiimdavo iš nedidelio geltonai dažyto namelio, kuris stovėjo, gal ir dabar tebėra, šalia buvusio rajkooperatyvo pastato (dabar Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos patalpos – aut. past.).
Tam laikraščio platinimui vadovavo sąjūdietis Algimantas Baniulis. Iš jaunimo atstovų sąjūdiečių Vaidas jį labiausiai pažinojo.
Pamena, kad buitiniame gyventojų aptarnavimo kombinate (pastatas L. Stuokos-Gucevičiaus a. 9) slapta 1989 metais buvo siuvamos trispalvės. Tuometinis tos įstaigos direktorius Antanas Grybauskas apie tai žinojo ir siūti leido tik naktimis.
Nuotraukos iš asmeninio Vaido Janušonio albumo
„Kupiškyje vėliavoms siūti raudonos ir žalios spalvos perkelio audinio buvo, o geltono ne. Tai A. Baniulis jo nupirko Panevėžyje. Aš piešdavau, ko manęs sąjūdiečiai paprašydavo. Mitingui prie Pyragių ežero 1988 metų spalį iš pašto ženklo perpiešiau Vytį ir padariau plakatą su ranka, apmauta bokso pirštine ir perbraukta. Tas plakatas buvo susietas su prieš mitingą spausdintu rajoniniame laikraštyje straipsniu apie stiprų pirmojo rajono kompartijos sekretoriaus Stasio Tamošiūno kumštį. Mintis tokia, kad toks kumštis nepriimtinas“, – prisiminė Vaidas.
Kai pradėjo dirbti, jis buvo kviečiamas stoti į Komunistų partiją, bet atsakė, kad negali, nes eina į bažnyčią, nors nebuvo uolus jos lankytojas. Svarbiausia, kad užteko tokio atsakymo ir buvo paliktas ramybėje.
Vaidui teko gaminti ir Sąjūdžio skelbimų lentą, kuri buvo pritvirtinta prie buvusio Kupiškio pašto pastato. Ji tebėra ten iki šiol.
V. Janušonis apgailestavo, kad šiandien Lietuvoje išblėsusi Sąjūdžio dvasia, geras visuotinio susiklausymo, pakilimo jausmas, gerų permainų siekis. Kartais jam būna pikta stebint, kokius sprendimus priima dabartinė valdžia.
