PERSPEKTYVA – LIETUVA BE KAMINŲ

Regioninės žiniasklaidos atstovams rugsėjo 14–15 dienomis Europos Parlamento biuras Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje surengė seminarą, kuriame gvildentos Europos Sąjungos politikos ir ekonomikos aktualijos ir jų poveikis Lietuvai, aptarta strateginė Europos autonomija ir santykių su Kinija perspektyva. Viena įdomesnių diskusijų vyko aptariant artimiausius pokyčius, kuriuos sukels Europos žaliasis kursas.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Artimiausi tikslai

Šioje diskusijoje dalyvavo Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Diskusiją moderavo žurnalistė Liucija Zubrutė.
Europos Sąjunga (ES), vykdydama žaliąją pertvarką, iki 2050 metų siekia užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tam tikslui pasiekti reikia atitinkamai pertvarkyti energetiką, transportą, pramonę, žemės ūkį, finansavimą.

Pagal Europos klimato teisės aktą nustatoma, kad pasiekti ES klimato srities tikslą – iki 2030 metų bent 55 proc. sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį – yra teisinė pareiga. ES šalys rengia naujus teisės aktus, kad įgyvendintų šį tikslą ir iki 2050 metų užtikrintų ES poveikio klimatui neutralumą.

Pirminiam tikslui pasiekti liko mažiau nei trisdešimt metų. Tai išbandymas ir verslui, ir kiekvienam žmogui, nes reikės paisyti naujų taisyklių, naujo reguliavimo.

Pirmiausia diskusijos dalyviai kalbėjo, kas yra žaliasis kursas, kodėl jo reikia.

Žaliasis kursas politikų akimis

Pasak L. Mažylio, žaliasis kursas – ypatinga strategija, susidedanti iš maždaug 16 skirtingų iniciatyvų, susijusių su žiedine ekonomika, su biologine įvairove ir panašiais dalykais. Europos Parlamente teisės aktų rengimas, jų derinimas, kad būtų pasiekti klimato kaitos mažinimo tikslai, yra kasdienė Europos Parlamento narių veikla.

S. Gentvilas sakė, kad žaliojo kurso įgyvendinimo strategija pristatyta prieš 3–4 metus. Dabar jau matome tiesiogiai teikiamus reglamentus, direktyvas, kurias reikia perkelti į Lietuvos teisės aktus.

Dėl to diskutuojama ir Europos ministrų tarybose, ir Europos Komisijoje. Europos Parlamentas šias diskusijas nuolat atnaujina.

Pasak ministro, Europos Sąjunga turi mechanizmą, kokį rezultatą ir kaip kiekviena valstybė turi pasiekti, mažindama klimato kaitą, kas bus, jei nepasieks tų tikslų, kokias baudas mokės, iš kur gaus pinigų, iš kokių taršių apmokestinamų veiklų, ar plastiko, ar anglies dvideginio, kaip tuos gautus pinigus ir kam išdalys per europinę paramą. Labai aiškiai išdėstyta, kaip iki 2050 metų bus įgyvendinamas svarbiausias žaliosios strategijos tikslas – poveikio klimatui neutralumas.

Visuomenininko žvilgsniu

Lina Paškevičiūtė atkreipė dėmesį, kad žaliasis kursas visų pirma yra kultūrinis pokytis – ir socialinis, ir ekonominis.

„Tai žmonių požiūrio pokytis. Visi savo kailiu patiriame, kad klimatas keičiasi, degraduoja ekosistemos, kad tarša nėra tik teorinis terminas. Gal vėlokai suprasta, kad reikia kažką daryti. Dar tik keleri metai einame žaliojo kurso kryptimi. Esame savo mąstymo kaitos pradžioje“, – konstatavo nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Plačiau skaitykite rugsėjo 19 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF