SĄJŪDŽIO 35-MEČIO MINĖJIMO ATGARSIAI

Birželio 3 d. Seimo pirmų rūmų Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjimas.

Prieš iškilmingą minėjimą Seimo rūmuose Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje, kurioje prieš 35-erius metus ir buvo įkurtas Sąjūdis, sąjūdininkai surengė ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 35-mečiui paminėti skirtą konferenciją „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Į Vilnių paminėti Sąjūdžio 35-mečio buvo išvykusi grupė Kupiškio krašto sąjūdiečių.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Dalyviai

Minėjimo Seime svečius pasveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, LPS Seimo tarybos pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Alvydas Medalinskas, LPS iniciatyvinės grupės, Kauno iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Algirdas Kaušpėdas, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos narys, LPS Seimo narys Juozas Olekas, LPS Seimo seniūnas, Kauno sąjūdžio grupių susirinkimo seniūnas Aleksandras Abišala, sąjūdininkė, žaliaraištininkė, Sąjūdžio rinkimų štabo narė Angonita Rupšytė.

Šiame iškilmingame minėjime dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, sąjūdiečiai: LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir LPS Seimo Tarybos nariai, didžiulis būrys sąjūdiečių iš miestų ir rajonų, Lietuvos sąjūdžio taryba, taip pat Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, jaunimo organizacijų atstovai ir kiti svečiai.

Po iškilmingo minėjimo studentai atliko Sąjūdžio laikų dainas.

Sąjūdžio konferencija Mokslų akademijoje sulaukė mažiau aukščiausių šalies vadovų dėmesio.

Kupiškėnų įspūdžiai

Pagrindinis išvykos organizatorius kupiškėnas sąjūdietis Kazys Stančikas papasakojo, kad į Vilnių paminėti Sąjūdžio 35-mečio, be jo, dar vyko Vidas Zulonas, Rimantas Mašauskas, Algirdas Gasiūnas, žurnalistė Virginija Juškienė, Dalia Dyrienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė, subatėnės Eugenija Šateikienė ir Genovaitė Irena Balčiūnienė.

Pasak jo, kviesta kartu važiuoti ir daugiau buvusio rajono Sąjūdžio aktyvo žmonių, Jonas Babickas, Audrius Biveinis, Povilas Gurklys ir kiti. Tik jie dėl įvairių priežasčių negalėjo važiuoti.

„Vis mažiau pažįstamų veidų pamatau šalies buvusių sąjūdiečių susitikimuose. Daugiausia buvo suvažiavęs žalias anuometinio Sąjūdžio jaunimėlis, ir tas jau pradėjęs kūprintis ir žilti. Šį kartą salėje pastebėjau ir tuščių vietų. Ankstesniuose susibūrimuose žmonės net ant laiptų sėdėdavo, vos tilpdavo į salę. Be abejo, įsiminė Vytauto Landsbergio kalba, taip pat Aleksandro Abišalos ir šio renginio pagrindinės organizatorės Angonitos Rupšytės nuoširdus pasisakymas.

Sąjūdis jau tik Lietuvos istorijos dalis. Bet labai svarbi dalis“, – kalbėjo K. Stančikas.

Jis apgailestavo, kad dauguma atvažiavusių iš rajonų sąjūdiečių negalėjo dalyvauti šiai sukakčiai skirtoje konferencijoje Mokslų akademijoje, nes ji vyko gana anksti ryte.

V. Juškienė sakė, kad važiuodama į šį Sąjūdžio veiklos paminėjimą tikėjosi pamatyti bendraminčių, kolegų iš kitų rajonų. Tas lūkestis buvo apviltas. Pasijusti šventės dalimi padėjo jos organizatorės Angonitos Rupšytės skleidžiamas nuoširdumas.

„Vis dėlto jausmas toks, kad Sąjūdis pasenęs. Dauguma dalyvių garbaus amžiaus. Nieko nepadarysi prieš bėgantį laiką“, – konstatavo pašnekovė.

Ją pradžiugino kai kurių kalbėtojų mintys. Įdomu buvo klausytis ir anksčiau originaliais, dalykiškais pasisakymais garsėjusio A. Abišalos kalbos.

Anot jo, tik trečdalis visuomenės palaikė Sąjūdį, žvelgiant matematiškai. Didžioji dalis žmonių laukė, kaip toliau klostysis įvykiai šalyje, mažesnioji dalis buvo griežtai prieš nusiteikusi. Toks kalbėtojo realizmas buvo mielas jos širdžiai.

V. Juškienė išskyrė V. Landsbergio pasisakymą. Jis kalbėjo be iliuzijų. Sakė, kad romantiško požiūrio neturi ir neturėjo. Palietė šių dienų aktualijas – „čekiukų“ skandalą ir kt. Tiems, kurie meta akmenį, siūlė pasižiūrėti į save, į veidrodėlį prie savo širdies. Kalbėjo apie išvogtus milijonus. Sakė, kad nuo sovietinių metų dar nepasikeitėme ir vis taikomės kažką nugvelbti.

Stebuklas būtų, jei pasikeistume, bet tų pokyčių reikia. Išsakė mintį, kad dabar reikėtų sąžinės atgimimo sąjūdžio, kad reikėtų pasirašyti moralinės nepriklausomybės deklaraciją.

Retoriškai klausė, kuo dabar užsiimama. Ar rūpinamasi slėptuvėmis nuo bombų, nuo Rusijos žmogėdrų? Stebi europinę politiką ir mato, kad rūpinamasi, jog Ukraina per daug nelaimėtų, o Putinas per daug nepralaimėtų.

Jis retoriškai klausė, ar galima kažką pakeisti, ir vėl prisiminimais grįžo į Sąjūdžio laikus. Teigė, kad Sąjūdis buvo stebuklas. Vadinasi, toks stebuklas galimas ir šiandien.

Svarstytiną mintį, anot pašnekovės, išsakė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas. Jo nuomone, Birželio 3-iąją reikėtų prilyginti Kovo 11-ajai ir Sausio 13-ajai ir minėti kiekvienais metais.

Jis taip pat pabrėžė, kad Sąjūdžio istorija, kaip paskutinis etapas Lietuvos kelyje į Nepriklausomybę, turėtų būti istorikų ir visuomenės dėmesio centre.
V. Juškienė džiaugėsi maloniai pabendravusi su kupiškėnais bendrakeleiviais. Visi pakeliui į Vilnių buvo sustoję už Panevėžio toje vietoje, kur jų stovėta Baltijos kelyje.

A. Gasiūnui Sąjūdžio laikais neteko dalyvauti didesniuose bendraminčių sambūriuose. Tad šis pirmas kartas buvo įsimintinas.

„Šilti prisiminimai. Gana gausiai buvo susirinkę žmonių iš visų rajonų. Ten sutikau pažįstamų uteniškių, kauniečių. Maloniai pabendravome, prisiminėme senus laikus. Buvo daug kalbėtojų, bet įstrigo V. Landsbergio pasisakymas, pasvarstymai apie Lietuvos perspektyvą, kokio atgimimo mums reikėtų“, – išsakė savo įspūdžius pašnekovas.