RANKDARBIŲ MEISTRĖ JANINA: „REIKIA TIK NORO IR NETINGĖTI DIRBTI“

Taip sako Kupiškyje, Vytauto gatvėje, gyvenanti Janina Stukienė.

Nertos ir megztos suknelės, skraistės, skrybėlaitės, megztiniai, riešinės, siūtos rankinės, prijuostės, padėkliukai – visko, ką savo rankomis kuria Janina, net neišvardysi.

Jai rankdarbiai – širdies atgaiva ir būdas kūrybinėms mintims skleistis. Savo kasdienybės be to nebeįsivaizduoja.

Janina šypsosi: „Esu pasiuvusi džinsinę rankinę Vytauto gatvei su daugybe mažų namelių, dar vienas nepamirštamas darbas – dukrai Sandrai nunerta raudona suknelė iš moherio siūlų su šilku. Ji šios spalvos labai nemėgo, bet suknelė patiko dukrai.“

Jurga BANIONIENĖ

Mezgimo pamokos – iš močiutės

Rankdarbiai į Janinos gyvenimą atėjo neatsitiktinai. Augusi kaime, Žeguniuose, visada matydavo, kaip bobutė Ona Povilauskienė megzdavo kojines ir pirštines anūkams.

„Man visada labai rūpėdavo paimti tą kojinę ir apmegzti. Bobutė iškart pamatydavo, kad buvau nagus prikišusi. Buvo noras megzti. Dar turiu vyresnę seserį Birutę, ji irgi gražiai megzdavo. Vieną kartą jai pasakiau, kad noriu nusimegzti palaidinę.

Ji liepė išsiardyti seną mezginį ir pažadėjo tą palaidinę man numegzti. O paskui sako: kaip išsiardei, taip ir nusimegzk pati. Ir man pavyko. Iki šiol atsimenu tą violetinę liemenę. Kai ištekėjau, tarytum savaime atėjo rankdarbiai, juk buvo suprantama, kad reikia vyrui megztinio ar kitokio drabužio.

Gimus pirmai dukrai Sandrutei, megzdavau jai viską: sukneles, pirštines, kepures, megztinius, kojines. Tada ir siūlų pasiūla nebuvo tokia, kaip dabar. Pirkdavau vilnones kojines, ardydavau“, – prisiminė pašnekovė.

Šio pomėgio Janina nepamiršo ir vėliau. Gimus antrai atžalai, dukrai Gabijai, puošė ir ją, o sulaukusi anūkų Emilio ir Eitvydo taip pat stengėsi, kad jie močiutės rankų darbo gaminius dėvėtų, mezgė kostiumėlius, kelnes, megztinius, kepures.

Moteris stengiasi kažką nusimegzti ar nusinerti ir sau – turi suknelių, kostiumėlių, megztinių.

„Kai krikštijome Emilį, nusimezgiau melsvą suknelę, paskui ją viena mokytoja iš Skapiškio įsigijo“, – pasakojo rankdarbių meistrė.

Plačiau skaitykite rugsėjo 2 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF