GYVŪNŲ PANČIOJIMUI IR RIŠIMUI ATEIS GALAS

Gyvūnų teisių gynėjai siekia, kad šunis būtų draudžiama rišti prie būdos, arklius – pančioti, o karves – rišti už ragų. Norima, kad tai taptų griežtu kiekvieno laikytojo reikalavimu.

Kristina VALYTĖ

Grandinė – skausmas ir kančia

Gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Mažas draugas“, veikiančios ir Kupiškio rajone, vadovė Anželika Jaškuvienė teigė, kad šunis prie būdos rišantys šeimininkai nė nesusimąsto, kad kankina savo augintinius. „Grandinė kenkia šuns kaklui, stuburui. Ji kelia skausmą, dusina augintinį. Šuo loja, grandinė daužosi į kaklą. Atrodo, kas čia tokio, bet ne vieną tokį šunelį išvadavome su pažeista trachėja, dūstantį, kosintį“, – pasakojo A. Jaškuvienė.

Anot jos, gerai, kad šeimininkas šuniui nuperka antkaklį, o kiek amsių pririšti savadarbiais antkakliais, kurie įauga augintiniui į kaklą. „Ironizuodama sakau, kad šeimininkai būna „kūrybiški“, pririša batų raiščiais, pančiais, vielomis šunis ar netgi grandine apsuka aplink kaklą. Tokie „antkakliai“ nutrina iki žaizdų arba įauga po oda tikrąja to žodžio prasme, tada nuimti be chirurginės pagalbos negalima“, – sakė pašnekovė.

Lietuva atsilieka?

Galbūt kur kas tinkamesnė alternatyva šunims būtų voljeras? A. Jaškuvienės teigimu, gal ir taip, bet niekur šuniui nebus gerai taip, kaip namuose, šalia savo šeimininko. Voljere šuo kiaurą dieną liūdės, lauks savo šeimininko, kada jis ateis paglostyti, pavedžioti.

Šuo, kaip ir bet kuris kitas naminis gyvūnas, pasak jos, pirmiausia yra didelė atsakomybė. Tad jei nutariame turėti šunį, geriausia jį laikyti namuose kaip tikrą šeimos draugą.

Plačiau skaitykite rugpjūčio 19 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF