GATVIŲ VARDAI: REIKIA POKYČIŲ

Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė vietinių gyventojų diskusija apie miesto gatvių pavadinimus.

Apie kupiškėnus, niekaip nesugebančius atsikratyti sovietinio gatvių pavadinimų šleifo, garsas gerokai anksčiau buvo nuvilnijęs per visą Lietuvą.

Dalies jų pavadinimai prieš šešetą metų pagaliau pakeisti. Nebeliko Broniaus Žekonio ir Petro Pajarskio vardais pavadintų gatvių.

Keisti jų pavadinimus prašė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyrius.

Jų kreipimasis buvo paremtas pažyma, gauta iš Lietuvos ypatingojo archyvo, joje nurodyta, kad šie asmenys buvo prisidėję prie šalies okupacinio režimo.

Taigi, vietoje P. Pajarskio turime Alyvų gatvę, vietoje B. Žekonio – Šimtmečio. Vis dėlto iki to eita labai ilgai. Panaši situacija ir kitose šalies savivaldybėse.

Gyventojai raginami dalyvauti apklausose, siūlyti naujus jiems patinkamus pavadinimus, bet dar susiduriama su priešinimusi ir nuogąstavimais, kad žmonėms atsiras papildomų administracinių, galbūt finansinių sunkumų, kai dėl pakeisto gatvės pavadinimo reikės keisti įvairius dokumentus.

Registrų centro atstovai tikina, jog papildomų išlaidų gyventojai nepatiria, duomenys apie pakeistą gatvės pavadinimą Lietuvos Respublikos valstybės registruose ir informacinėse sistemose pakeičiami automatiškai.

Visoje Lietuvoje masiškai kratomasi tarybinio palikimo – verčiami seni paminklai, keičiami ir gatvių pavadinimai.

Štai sostinė susizgribo – sieks, kad būtų įvertinti Liudo Giros, Salomėjos Nėries gatvių ir Petro Cvirkos skvero pavadinimai.

Įsigaliojus įstatymui, draudžiančiam propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus, kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, siūlant įvertinti sostinės gatvių, kurių pavadinimai siejami su totalitariniu sovietinių metų režimu ir jo ideologija, pavadinimus.

Gatvę, pavadintą Liudo Giros vardu, dar turime ir mes. Kaip ir Pergalės, Salomėjos Nėries.

Minėtoje diskusijoje vienas kupiškėnas iškėlė klausimą dėl Kapų gatvės. Ar ne keistai skamba toks jos pavadinimas. Liūdnokas, išties. Kodėl ji negalėtų vadintis, pavyzdžiui, Bažnyčios gatve? Arba – turime Taikos gatvę, galėtų būti Ramybės.

Dar viena feisbuko vartotoja pastebėjo, kad bene kiekviename mieste rastume ir Jaunimo gatvę, bet štai Senjorų – ne. Diskriminacija.

Vienoje televizijos laidoje sprendžiama problema, kodėl daugelyje Lietuvos miestų gatvės pavadintos vyrų vardais, o moterų – vos viena kita.

Vėlgi – kur lyčių lygybė? Argi negalėtų Kupiškyje būti Veronikos Šleivytės, Unės Babickaitės gatvių?

Beje, feisbuke, puslapyje „Kupiškio krašto paveldas“, visai neseniai paskelbta analizė, kuri byloja, jog rajone iš viso yra 27 gatvės su asmenybių vardais.

Turime net 21 vyrų vardais pavadintą gatvę, moterų – tik keturias. Taigi, moterų istoriniai pasiekimai Kupiškio krašte įamžinti penkis kartus mažiau nei vyrų.

Išsakyta ir tokia nuomonė, kad kai klausiama kupiškėnų, kaip pervardyti gatvę, originalumu jie nepasižymi. Siūlomi Berželių, Liepų ar Alyvų pavadinimai.
Vis dėlto, jei gyventojų diskusija kyla, vadinasi – yra problema.

Gal rajono valdžios iniciatyvos, paskatinimo pokyčiams reikia, kad miesto žemėlapyje tam tikrų gatvių pavadinimus pakeistų kiti?