2024/12/25

 

EUROPOS MAISTO SAUGOS TARNYBA: TABLETĖ PER DIENĄ SVEIKĄ DARO KIEKVIENĄ?

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka

EFSA specialistai įspėja vartotojus – maisto papildai neturėtų būti laikomi subalansuotos sveikos mitybos pakaitalu. Moksliniais tyrimais nustatyta – daugumai žmonių maisto papildų net nereikia, nes visavertė mityba aprūpina juos visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, išskyrus vitaminu D, jei mažai laiko praleidžiama saulėje.

Žmogaus organizmui reikalingas tik tam tikras kiekvienos maistinės medžiagos kiekis, todėl vartojant didesnius kiekius poveikis nebūtinai bus efektyvesnis.

Tuo tarpu EFSA ekspertai teigia, kad didelėmis dozėmis vartojamos kai kurios medžiagos gali turėti neigiamą poveikį ir net pakenkti sveikatai.

„Žmonės, kuriems reikia vartoti maisto papildus, gali būti užtikrinti, kad mokslininkai, remdamiesi naujausia turima informacija, patikrino papildų saugą ir kad mokslininkų rekomendacijomis buvo pagrįsti ženklinimo reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus ir suteikti jiems visą informaciją“, – sako EFSA mitybos mokslininkė Ariane Titz.

Taigi, kodėl maisto papildai tokie populiarūs?

Vartotojai dažnai įvardija, kad maisto papildus vartoja, siekdami gauti maistinių medžiagų ir vitaminų, kurių galbūt maitindamiesi įprastai mano, kad suvartoja nepakankamai ar siekia sumažinti riziką susirgti tam tikromis ligomis.

Papildai vartojami ir siekiant išlaikyti bendrą sveikatą, protiniam ir su sportu susijusiam darbingumui arba imuninei sistemai palaikyti.

Tačiau EFSA mokslininkai įspėja – maisto papildai nėra vaistai, ir jie nėra skirti ligoms gydyti ar užkirsti joms kelią. Europos Sąjungoje maisto papildai reglamentuojami kaip maisto produktai.

„Nuolat pabrėžiame vartotojams, kad maisto papildas gali praturtinti mitybą tam tikromis medžiagoms, bet negydo konkrečių sveikatos sutrikimų.

Maisto papildų ženklinimui keliamos dvi svarbiausios sąlygos – jei maisto papildų ženklinime arba reklamoje naudojami leidžiami sveikatingumo teiginiai, pvz., skirtas imuninei sistemai, kaulams ir t. t., tada maisto papilde turi būti medžiaga (ir atitinkamas jos kiekis), kuri ir padeda palaikyti būtent tas nurodytas funkcijas.

Tačiau ir to nepakanka – tokie teiginiai turi būti ir moksliškai įrodyti ir įteisinti Europos Sąjungoje. Norime atkreipti vartotojų dėmesį ne tik į maisto papildų ženklinimą, bet ir į maisto produktų ženklinimą.

Pavyzdžiui, jei maisto produktas pateikiamas vartotojui kaip „naudingas imunitetui“, nes čia yra vienų ar kitų medžiagų ir nėra pateikta jokių mokslinių įrodymų tokiam teiginiui, t.y. nėra įteisinto teiginio, kad ta medžiaga palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, tokia informacija apie produktą vartotojui draudžiama.

Skatiname gamintojus būti atsakingus, nesudaryti klaidingo įspūdžio ir neteikti klaidinančios informacijos apie produktus, o vartotojus būti budrius, pirkti ir maisto produktus, ir maisto papildus tik kritiškai juos įvertinus“, – pažymi VMVT direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė.

Maisto papildų prekyba Lietuvoje yra reglamentuota. Pardavinėti galima tik notifikuotus maisto papildus, tai reiškia, kad prieš tiekiant į rinką, maisto papildui turi būti atlikta kontrolės procedūra, kai vertinama, ar papildas saugus ir tinkamas vartoti. Ar maisto papildas notifikuotas, galima pasitikrinti VMVT internetiniame puslapyje notifikuotų maisto papildų sąraše, į paieškos laukelį įvedus maisto papildo pavadinimą arba įmonės, tiekiančios maisto papildą rinkai, pavadinimą.

Šiemet VMVT specialistai notifikavo daugiau kaip 1 tūkst. maisto papildų, tuo tarpu per visus 2022 metus notifikuota daugiau kaip 1,7 tūkst. maisto papildų. Po pirminio vertinimo VMVT specialistai atmeta apie 50 proc. gaunamų prašymų notifikuoti papildus. 

Pagrindinės neįtraukimo į sąrašą priežastys: sudėtyje nustatytas neautorizuotas naujas maistas, neleistini maisto priedai, neleistini vitaminai ar mineralinės medžiagos arba prašymą notifikuoti pateikė tokios veiklos neįsiregistravęs subjektas.

Nors daugelis maisto papildų Europoje vartojami seniai, dėl kai kurių saugos ir kokybės kyla klausimų. Jie apima cheminės arba mikrobiologinės taršos riziką ir būtinybę užtikrinti, kad bioaktyviųjų medžiagų koncentracija neviršytų saugių ribų. EFSA teikia mokslines nuomones dėl sudėtinių medžiagų saugos, jei jos skirtos naudoti maiste, įskaitant ir maisto papilduose.

VMVT inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video