Praėjusį antradienį Kupiškio viešojoje bibliotekoje kupiškėnai turėjo gerą progą pabendrauti su Dalia Staponkute, rašytoja, publiciste, literatūros vertėja, kultūrologe, gyvenančia Kipre, mokslo premijos užsienio lietuviams už tarpkultūrinius tyrinėjimus laureate.
Rašytojo ir literatūros vaidmuo šiuo globalių neramumų laiku – tokia buvo pirminė pokalbio tema, kuri per susitikimą su viešnia išsirutuliojo į pokalbį apie tos pačios kartos žmonių bendrystę, apie gyvenimą Europos pakraščiuose, neišvengiamą tautų ir rasių maišymąsi, kas skiria ir kas suartina tautas. Žinoma, kalbėta ir apie kūrybą, jos inspiracijas.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Graži iniciatyva
Dalią Staponkutę Lietuvos skaitytojai, ko gero, labiausiai pažįsta iš dviejų jos esė knygų – „Lietumi prieš saulę“ ir „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ bei iš radijo laidų. Rašytoją atvykti į Kupiškį pakvietė kupiškėnė mokytoja Dalia Venckuvienė, besižavinti jos kūryba ir pažįstanti rašytoją iš dalyvavimo kartu įvairiuose kultūriniuose renginiuose, knygų mugėse, susirašinėjanti su ja.
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus viešnią pristatė kaip savito braižo eseistę, kurios kiekvienas žodis yra pasvertas.
Jis priminė, kad Kupiškyje veikia knygų mėgėjų klubas, kad kiekvienas gali rodyti iniciatyvą ir pasikviesti vieną ar kitą pamėgtą autorių susitikti su skaitytojais.
Kur atsiveria tiesa
D. Staponkutė, apžvelgusi į susitikimą atėjusią auditoriją ir pamačiusi, kad susirinko jos kartos žmonės, pokalbį pakreipė jai ir jos kartai aktualiais klausimais.
Viešnia sakė, pasakotojų yra įvairių. Jos tekstuose, esė yra ir fantazijos, nors tai yra autobiografiniai kūriniai. Taigi visus savo pasakojimus ji atsivežanti iš ten, iš kur atvyksta.
„Atvykau iš Kipro salos į Lietuvą. Kai manęs klausia, kur ta sala, tai paaiškinu, kad ji yra tarp Egipto ir Turkijos. Tai labai gražus Rytų viduržemio kampelis, kur šilta jūra. Tuo gali ir mėgautis. Bet šioje saloje yra daug dramos. Vieną istoriją, kurią atsivežiau jums papasakoti, noriu susieti su mūsų tema, tai būtų apie pabėgėlį, kuris dėl ekonominių ar politinių priežasčių veržiasi čia, apie jo negandas ir jo likimą Europos pakraštyje. Su tuo pabėgėliu aš susiduriu kasdien gatvėje.
Kipras yra sala, kurioje šiuo metu yra bemaž 80 tūkst. pabėgėlių iš Afrikos ir artimosios Azijos šalių. Jie gyvena didžiulėse stovyklose netoli nedidelių miestelių. Kipras gal tris kartus savo plotu mažesnis už Lietuvą ir turi 1 milijoną gyventojų.
Taigi žmonės gyvena labai tankiai ir dar yra tas pabėgėlių srautas, kurie laukia savo eilės važiuoti į Europą. Lietuva turi vielinę sieną, bet vargu, ar ji padės nuo to išsigelbėti. Tai visos Europos problema, gal mažai ką bendro turinti su hibridiniu karu.
Žmonės tiesiog bando išsiveržti iš ten, kur vyksta karai nesibaigiantys, gal kažkam naudingi, yra ekonominis nuosmukis. Pabėgėliai laukia savo rojaus, kaip jį įsivaizduoja“, – pokalbio pradžioje sakė rašytoja.
Plačiau skaitykite liepos 8 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka