Minint Europos archeologijos dienas, Kupiškio etnografijos muziejuje viešėjo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjas Andrius Janionis. Svečias Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinius supažindino su archeologijos mokslu, plačiau papasakojo apie archeologų darbą.
Jurga BANIONIENĖ
Skaito žemės knygą
Muziejininkė Miglė Cimolonskienė sakė, kad Europos archeologijos dienos – penktus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas supažindinti su archeologijos mokslu ir archeologiniu paveldu. Kupiškyje jos minimos antrą kartą.
Šia proga daugiau apie archeologo profesiją Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniai išgirdo iš svečio – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjo A. Janionio.
Susitikimo pradžioje jis sakė, kad archeologų darbas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Demonstruodamas skaidres, A. Janionis papasakojo apie akmenį stramolitą. Jei jį perpjautume, pamatytume daug įvairių sluoksnių. Stramolitas yra susidaręs iš bakterijų.
„Kadaise kokioje nors vandens balutėje gyveno bakterijos, jų kolonija išplito, staiga pasikeitė gyvenimo sąlygos ir jos išmirė, susidarė vienas sluoksnis. Tada bakterijos vėl prisidaugino, išmirė. Taip susidarė sluoksnis po sluoksnio. Lygiai taip pat galime žiūrėti į žmonijos gyvenimą, tik nebe akmenyje, o žemėje, irgi matysime daugybės kartų palikimą ten, kur jie gyveno.
Pirmi archeologai mėgėjai, vėliau tapę mokslininkais, suprato, kad kiekvienas žemės sluoksnis atspindi tam tikrą laikotarpį. Žmonijos istorija parašyta žemės sluoksniuose. Archeologai yra tie, kurie skaito tą knygą. Archeologija gana sudėtingas mokslas. Kad jį perprastum, reikia daug metų mokytis“, – kalbėjo svečias.
Pasak A. Janionio, archeologo darbo kabinetas dažniausiai yra kur nors lauke, gamtoje. „Mes atidengiame žemę sluoksnis po sluoksnio toje vietoje, kur gyveno žmonės.
Pagrindinis dalykas, ką pamatome, tai jų palikti daiktai. Archeologas ne šiaip kasa duobes, jis tiria žemę. Tai metodiškas darbas, reikalaujantis daug kruopštumo, kiekvienas žmogaus paliktas daiktelis, nesvarbu kada, prieš šimtą ar prieš tūkstantį metų, turi mums teikti informaciją.
Jei archeologas tik iškas duobę ir susirinks daiktus, jis sunaikins tą vietą. Informacija, kurią archeologas surenka, perduodama kitiems ir tai padeda kaupti žinias. Tiesiog daiktų rinkimas nieko nelemia. Atrasti daiktai, net patys smulkiausi, yra labai svarbūs“, – pasakojo Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjas.
Plačiau skaitykite birželio 20 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
