Gamtoje šiuo metu – naujos gyvybės metas. Paukščiai rūpinasi besiplunksnuojančiais mažyliais, žvėrys savo guoliuose glaudžia neseniai į pasaulį atėjusius jauniklius. Tačiau visko pasitaiko: kartais paukščiukai iškrenta iš lizdų, o žvėriukai pasimeta nuo tėvų. Žmonėms jie atrodo bejėgiai, todėl kyla noras juos gelbėti.
Gamtininkai ragina be reikalo neliesti ir buožgalvių, žalčiukų, vėžliukų ar driežų jauniklių ir primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti, jiems tikrai reikia pagalbos.
„Žmonės elgiasi atsakingiau, bet dar pasitaiko atvejų, kai suskausta širdelė dėl rasto kiškučio. Šiemet jau keli man rašė klausdami, ką daryti, nes rado savo darže, kieme, mieste kiškiukus. Ir tuos kiškiukus laiko rankose, glėbyje ar namie.
Tokie „išgelbėti“ jaunikliai pasmerkiami pražūčiai. Prie jų reikia nesiartinti ir palikti ramybėje. Jei vieta pavojinga – laksto katės, šunys, mašinos, perkelti užsimovus pirštines į saugią vietą netoliese“, – teigia gamtininkas Marius Čepulis.
Tokios pačios taisyklės galioja stirniukams ir elniukams.
Jei lįsite prie briedžiuko, gausite nuo mamos kanopa galvon, juokauja M. Čepulis. Rastus apsiplunksnavusius jauniklius būtina palikti ten, kur radote arba įkelti į artimiausią medį, krūmą. Radę pelėdžiuką ant žemės, tik įkelkite medin. Jei iškrenta visas lizdas su paukščiukais, paimkite dėžutę, į ją su buvusio lizdo medžiaga sudėkite jauniklius ir panešėkite į saugią vietą. Jų tėvai visada šalia ir stebi savo neklaužadas.
Primename, kad po bereikalingo mūsų įsikišimo jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų dėl įsigėrusio žmogaus kvapo nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Tad jei su savimi neturite pirštinių, prieš imdami paklydėlius apvyniokite rankas žolėmis, samanomis ar kokiu nors audiniu ir laikykitės aukščiau paminėtų instrukcijų.
Turėkite galvoje, kad kontaktas su žmogumi jaunikliams sukelia didžiulį stresą, ypač jei nešatės į namus. Jis gali vien dėl to neišgyventi.
Jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir susižeidžia, pavyzdžiui, į ką nors atsitrenkia ar įsipainioja, be mūsų pagalbos gali ir neišgyventi. Tačiau jį pamačius visų pirma reikia įvertinti, ar jis tikrai sužeistas. Įsitikinus, kad jaunikliui tikrai reikia pagalbos, geriausia kreiptis į gyvūnų globos tarnybų specialistus ir pasitarti, ką daryti toliau. Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje.
Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai jauniklius pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad juos paliko. Dažniausiai mama pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam nuėjus sugrįžta.
Tėvai jauniklius palieka vienus ir išsiruošę į medžioklę. Jaunikliai gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką. Paukščių jaunikliai, dar nemokantys gerai skraidyti, gali atsilikti nuo tėvų ar kol jų nėra iškristi iš lizdo.
Visi globon paimti gyvūnai, jiems suteikus pagalbą, išgydžius, turi būti paleisti į jiems būdingą gamtinę aplinką. Neteisėtai globos tikslais laikomi laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti.
Jei veterinarijos gydytojo sprendimu globon paimtas gyvūnas bus laikomas nuolatinės globos tikslu, turi būti tai patvirtinanti raštiška veterinarijos gydytojo pažyma ir gyvūnas laikomas pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytus reikalavimus, kad gyvūnui būtų sudaromos tinkamos pagal rūšies specifiką laikymo sąlygos.
Globon paimti gyvūnai negali būti veisiami ar kitaip naudojami, jei netaikomos Laukinės gyvūnijos įstatyme nurodytos išimtys, pavyzdžiui, pagal patvirtintą veisimo programą gyvūnas gali būti veisiamas.
Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, neteisėtai iš gamtos paėmusiam laukinį gyvūną, gresia administracinė teisena ir iki 150 eurų bauda.
Aplinkos ministerijos inf.