ARTŪRAS STANČIKAS IŠTIKIMAS MINIMALISTINEI ESTETIKAI

Kupiškio viešojoje bibliotekoje gegužės 3 dieną atidaryta panevėžiečio dailininko grafiko ir tapytojo Artūro Stančiko tapybos darbų paroda.

Jis – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Yra surengęs nemažai personalinių, dalyvavęs daugiau nei 100 grupinių parodų.

Prieš pat parodos atidarymą pasikalbėjome su menininku apie kūrybinius ieškojimus, sąsajas su Kupiškiu.

Jurga BANIONIENĖ

Artūrai, ar Kupiškyje savo darbus jau esate pristatęs, ar tai bus pirmas kartas?

Savo kūrybą čia eksponuoju pirmą kartą, bet Kupiškyje turiu šaknų. Mano tėvas Vytautas Stančikas kilęs iš Kupiškio rajono.

Prie Šepetos buvo toks Bukėnų kaimas. Dabar jo nebėra, numelioruotas. Iš septynių sodybų keturios buvo Stančikų, bet visi jie ne giminės.
Matyt, populiari pavardė. Kupiškyje palaidoti ir seneliai, vaikystėje nemažai laiko praleista kaime. O motina kilusi iš Rokiškio, visai netoli.

Surengti parodą mane pakvietė Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Sutikau. Parodų per gyvenimą turėjau tikrai daug, bet ne visada jas reikia rengti tik didmiesčiuose.

Papasakokite apie šioje parodoje pristatomą savo kūrybą.

Rodau tik nedidelę darbų dalį. Parinkau abstrakčius peizažus, vienodesnius darbus, nedidelio formato, nes kitaip neleidžia erdvė. Mano kūryboje dominuoja gamta ir aplinka, kurioje gyvenu, kurią perfrazuoju. Gamta pirmiausia, nes mėgstu ją, stengiuosi, kai tik turiu laisvo laiko, praleisti gamtoje, patinka žuvauti.

Mano tapyba – minimalistinė, yra toks posakis, kad mažai yra daug. Jei galima pasakyti per mažai, stengiuosi taip ir daryti. Žiūrovas prikurs pats, ko jam trūks.

Plačiau skaitykite gegužės 6 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF