Šiais laikais viskas greitai keičiasi, mainosi. Nebespėji net įsisąmoninti daugelio dalykų. Šliuoži tarsi visų įvykių paviršiuje kažkur tolyn. Šiemet nėra net laiko įsigyventi į pavasarį.
Beveik per naktį ūgtelėjo gėlynas, prasiskleidė tulpės ir nusviro rožiniai kito augaliuko, kurio pavadinimo nežinau, žiedeliai, kuriuos paprastai antroje gegužės pusėje pamatydavau. Gal nepastabi?
Bandau paanalizuoti, ką labiausiai atsimenu iš pastarojo meto naujienų srauto. Į galvą pirmiausia ateina Suodaičių drama, prasidėjusi prieš Velykas ir plačiai paskleista iki koktumo. Kažin, kiek ten nuoširdumo, širdgėlos, vaidybos, reitingų vaikymosi ar balažin ko dar.
Ak, tas influencerių (nuomonės formuotojų) gyvenimas! Gal kitaip žmonės nebemoka egzistuoti? Gal tokia a la reklama duos milžiniškus pelnus abiem pusėms ateityje?
O gal aš klystu ir nieko čia nebesuprantu. Nesu kažkokių asmenų sąmoninga sekėja internete.
Be to, sočiai visokių reklamų kasdien sulaukiame ir be pagalbos. Savo gyvenimą gyventi vos spėji. Keista man, kad kažkas kažką seka virtualioje erdvėje. Tebesu iš senovinio knygų amžiaus.
Knygose atsakymų dažniausiai ieškota į rūpimus egzistencijos klausimus. Žinoma, nemodernu. Vis tiek abejoju tais skaičiais patiktukų, kurių sulaukiame po įdėta savo nuotrauka internete.
Labiausiai mane glumina virtualios užuojautos, paskelbus apie mirusį žmogų. Gal apie žinomo žmogaus netektį žinią taip ir dera paviešinti, bet apie savo artimą – abejoju. Neapsiprantu su šia tendencija. Lyg viskas dirbtina.
Pastaruoju metu nuolat pranešinėta apie Aurimo Valujavičiaus irklavimą per Atlantą. Čia suvokiu, kad verta. Kad tik laimingai! Gal jau bus Majamyje įvykusios jo sutiktuvės, kai šios mano mintys pasieks laikraščio puslapį.
Dar nuolat žiniasklaidoje kalbama apie būsimą Ukrainos kontrpuolimą. Jis kažkodėl kažkur įstrigęs. O gal ir vyksta? Gal gerai vienas politikas pasakė, kad svarbiausia sulaukti Ukrainos pergalės.
Šiomis dienomis daug kalbama ir apie tai, kaip užkirsti kelią maisto švaistymui. Galima kai kuriuos maisto produktus, išėjusius iš galiojimo, ir šiandien pigiau nusipirkti. Tik ar tai sumažins išmetamo maisto kiekius?
Klausydama šias naujienas prisimenu labdaros valgyklų darbuotojų nusiskundimus, kad stinga produktų valgiui pagaminti. Gyvename lyg paraleliniuose pasauliuose. Stinga, bet išmetame. Gal čia visgi piniginis klausimas sklando ore. Gal išmesti labiau apsimoka?
Vėl sukilo kalbos apie vaikų skiepijimą. Ne, ne nuo koronoviruso, bet nuo seniai žinomų ligų raudonukės, tymų, kiaulytės. Pasirodo, šiuolaikiniai tėvai savo atžalų neskuba skiepyti. Demokratija. Žmogaus teisės. Teisė netgi sirgti. Bet ar vaikų kas klausė? Nepaklaus, per maži, ir baigiasi demokratija.