Skurdo rizikos lygis 2022 m. šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 0,9 proc. punkto. 2022 m. apie 586 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2022 m. skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2021 m.).
Ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 19,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 15,9 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 23,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2021 m., padidėjo 2,3 proc. punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – padidėjo 1,2 proc. punkto, kituose miestuose – 4,3 proc. punkto), o kaime – sumažėjo 2,1 proc. punkto.
Skurdo rizikos riba 2022 m. buvo 510 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1071 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2021 m., padidėjo 5,5 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2022 m. jis sudarė 39,5 proc. ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 3,6 proc. punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2021 m.) buvo 413,4 Eur ir sudarė 81,1 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas šiek tiek sumažėjo.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,6 proc. punkto ir 2022 m. sudarė 17,8 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 0,2 proc. punkto ir sudarė 15,8 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2022 m. buvo toks pat kaip 2021 m. ir sudarė 15,2 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,4 proc. punkto ir 2022 m. sudarė 25,8 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 35,6 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (43 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,6 proc., tarp bedarbių – 51 proc., tarp senatvės pensininkų – 43,1 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2021 m., padidėjo 0,1 proc. punkto, bedarbių asmenų – 0,6, senatvės pensininkų – 4,3 proc. punkto.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2022 m. padidėtų iki 30 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 10,9 iki 9,1 proc. punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2022 m. padidėtų nuo 35,6 iki 57 proc.
2022 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 3,8 proc. Lietuvos gyventojų
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2022 m. sudarė 3,8 proc., palyginti su 2021 m., jis sumažėjo 0,1 proc. punkto. 2022 m. apie 107 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2022 m. absoliutaus skurdo riba – 267 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 561 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,6 proc., kituose miestuose – 4,4 proc.), kaime – 4,9 proc.
Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. 2022 m. jis sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,2 proc. punkto.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2022 m. sudarė 2,6 proc. ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,9 proc. punkto. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 0,6 proc. punkto ir 2022 m. sudarė 4,8 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (8,1 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 6,7 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,1 proc., tarp bedarbių – 24,2 proc., tarp senatvės pensininkų – 3,8 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2021 m., padidėjo 0,1 proc. punkto, senatvės pensininkų – 1,6, o bedarbių sumažėjo 0,1 proc. punkto.
Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2021 m., nepasikeitė. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2022 m. padidėtų nuo 6,7 iki 32,5 proc.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2022 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 6 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.
Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti, naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.
ELTA