PRISIKĖLIMO STEBUKLAS – NE PRIE GAUSAUS VAIŠIŲ STALO, BET ŠIRDYJE

Šiandien – šv. Velykos, pati didžiausia ir svarbiausia krikščionių šventė – Kristaus Prisikėlimas. Tokia yra tikroji Velykų prasmė.

Kokią vietą jos užima lietuvių švenčių kalendoriuje ir kuo jos turi būti svarbios kiekvienam žmogui, kalbėjome su Kupiškio parapijos dekanu Mindaugu Kučinsku.

Jurga BANIONIENĖ

Nuo krikščionybės pradžios praėjo du tūkstančiai metų. Kas šiandienos žmogui yra Velykos? Ar keičiantis kartoms, keičiasi ir šios šventės suvokimas žmonių sąmonėje?

Kad sužinotume tikrą šios šventės prasmę, turime paieškoti Velykų šventės šaknų.

Velykas šventė žydai, minėdami išlaisvinimą iš Egipto vergovės, kaip Dievas per Mozę išvedė savo išrinktąją tautą į pažadėtąją žemę. Velykas jie švenčia ir iki šių dienų. Tai Pascha – Perėjimas. Tačiau per šias šventes nutiko dar vienas nuostabus įvykis.

Žmogus, kuris save laikė Mesiju, Dievo Sūnumi, buvo prikaltas prie kryžiaus, mirė, bet pirmą dieną po Šabo, t. y. sekmadienį, prisikėlė, taip įrodydamas tikrai esantis Dievo Sūnus. Šio žmogaus, Dievo Sūnaus, vardas – Jėzus. Tai įvykis, mums atnešęs naują gyvenimą, išvadavęs iš nuodėmės ir atvėręs galimybę patekti į Rojų. Tai nepaprasta šventė krikščionims, tad mes ir švenčiame per Velykas Jėzaus Prisikėlimą.

Ką turime padaryti, kad Velykas kiekvienas sutiktume jausdami tikrąją šios šventės prasmę, kad jos ateitų į širdis.

Pirma, turime paruošti širdis. Tam skirta Gavėnia. Turime grįžti pas Dievą, susitaikyti su Juo, atgailauti už nuodėmes, prašyti atleidimo. Žinoma, turime ir patys atleisti kitiems, kurie mus įskaudino, pagal galimybes padėti, ypač kam sunkiau sekasi. Trumpai sakant, turime atsiversti, stengtis vis labiau artėti prie Dievo ir būti geresni. Svarbu rasti Jėzų, esantį gyvą mūsų gyvenimuose, užmegzti santykį su Juo, leisti Jėzui nuplauti mūsų širdis, tada tikrai bus šventė.

Velykų rytą dažniausiai žmonės nueina į bažnyčią, paskui su šeima susėdę prie šventinio stalo daužia margučius, pabūna drauge. Kaip krikščioniui reikėtų paminėti Velykų šventę, ar to tik ir užtenka?

Tikrai gražu ateiti į bažnyčią, dalyvauti Mišiose, paskui sėsti prie stalo, pabendrauti. Būtų gražu nepamiršti ir kitų, kurie negalėjo atvykti, paskambinti jiems, prisiminti, gal aplink yra ligonių, vargšų, vienišų, juos aplankyti, atnešant velykinį ryšulėlį.

Svarbu nepamiršti ir maldos šeimoje, pasimelsti prieš pradedant valgyti. Reikia tikrai nedaug, gali būti labai kuklus stalas, bet kai aplink – mylinčios širdys, šventė paliks gilų įspūdį, joje miela bus būti ir prisikėlusiam Jėzui, nors Jo ir nematysime, bet tikrumą, kad Jėzus prisikėlė, jausime.

Ko palinkėtumėte visiems šv. Velykų proga?

Linkiu atrasti džiaugsmą gyventi su Jėzumi ir ieškoti būdų, kaip kitą pradžiuginti. Su šv. Velykom!