Vengrija trečiadienį paragino Švediją „atvirai išsiaiškinti“ ir išspręsti „daugybę nuoskaudų“, kad parlamentas galėtų ratifikuoti šios Šiaurės Europos šalies prisijungimą prie NATO.
Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, dar nepritarusios Švedijos paraiškai prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso.
Vengrijos parlamentas, kuriame dominuoja premjero Viktoro Orbano dešinioji partija „Fidesz“, pirmadienį po kelis mėnesius trukusio diplomatinio delsimo ratifikavo Suomijos narystę NATO.
„Fidesz“ teigė, kad dėl Švedijos priėmimo į karinį aljansą apsispręs vėliau.
„Švedijos atveju yra daugybė nuoskaudų, kurias reikia išspręsti prieš ratifikuojant šalies priėmimą“, – savo tinklaraštyje rašė V. Orbano atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.
Jis teigė, kad daugelį metų buvo reiškiamas „viešas ir atvirai priešiškas požiūris“, ir kaltino Švedijos atstovus, kad jie „ne kartą norėjo sutrypti Vengriją“ teisės viršenybės klausimais.
„Prie to pridėjus Ankaros bėdas ir nusiskundimus, nelieka daug erdvės manevrams, bent jau tol, kol švedai nepradės keisti savo nusistatymo ir nepadės užgydyti šių įsisenėjusių žaizdų“, – rašė Z. Kovacsas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ragina Stokholmą imtis griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.
Budapeštas tvirtina, kad remia Švedijos stojimą į NATO.
„Vis dėlto matome, kad norėdami tęsti, turime atvirai išsiaiškinti su Švedija“, – pridūrė Z. Kovacsas.
Vengrijos opozicija apkaltino V. Orbano partiją bandymu daryti spaudimą Briuseliui atidedant balsavimą.
Nacionalistas V. Orbanas, kuris iki invazijos palaikė glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dažnai konfliktuoja su Briuseliu.
Ši ES narė taip pat derasi su Briuseliu dėl milijardų eurų bloko lėšų, kurios buvo sustabdytos dėl teisės viršenybės ir korupcijos problemų.
Živilė Aleškaitienė (AFP)