Vengrijos parlamentas, kuriame dominuoja ministro pirmininko Viktoro Orbano dešinioji partija „Fidesz“, pirmadienį, po kelis mėnesius trukusio delsimo, ratifikavo Suomijos narystę NATO.
Didelė įstatymų leidėjų dauguma – 182 balsais už ir šešiais balsais prieš – pritarė šios Šiaurės Europos šalies prisijungimui prie karinio aljanso.
Šis balsavimas reiškia, kad 29 iš 30 NATO valstybių narių parlamentų ratifikavo Suomijos narystę, o kitą mėnesį Helsinkio narystei turėtų pritarti ir paskutinis – Turkijos – parlamentas.
NATO plėtra į Suomiją – šalį, turinčią 1 340 km ilgio sieną su Rusija, – maždaug dvigubai pailgins dabartinę bloko sieną su šaltojo karo laikų priešu.
Suomija iš pradžių siekė prisijungti prie NATO kartu su Švedija, turinčia daugybę ginčų su Turkija, dėl kurių galiausiai prarado galimybę prisijungti prie bloko prieš liepos mėnesį įvyksiantį Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą.
Helsinkis ir Stokholmas nutraukė dešimtmečius trukusį karinio neprisijungimo politiką ir nusprendė įstoti į galingiausią pasaulyje gynybos aljansą po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
2022 metų birželį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime abiejų šalių paraiškos buvo priimtos, tačiau jas dar turėjo ratifikuoti visų Aljanso narių parlamentai, o šis procesas įstrigo, pasiekęs Turkiją ir Vengriją.
Nacionalistas V. Orbanas, kuris iki invazijos palaikė glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, gruodžio mėnesį sakė, kad ratifikavimo procesas prasidės vasarį.
Budapeštas primygtinai tvirtino, kad remia abiejų Šiaurės šalių stojimą į NATO, tačiau skundėsi, kad jos neteisingai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.
ES narė Vengrija taip pat veda derybas su Briuseliu, siekdama gauti milijardus eurų bloko lėšų, kurios buvo sustabdytos dėl susirūpinimo teisės viršenybės ir korupcijos problemomis šalyje.
Vengrijos opozicija apkaltino V. Orbano partiją, kad ji bando daryti spaudimą blokui atsisakydama įtraukti NATO narystės klausimą į parlamento darbotvarkę.
Balsavimo dėl Suomijos atidėjimas „tarnauja Putino interesams“, prieš pirmadienio balsavimą sakė opozicinės partijos lyderis Ferencas Gerencseris.
„Fidesz“ teigia, kad dėl paramos Švedijos priėmimui į karinį aljansą apsispręs vėliau. Praėjusią savaitę V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas žurnalistams sakė, kad Švedijos paraiška tikriausiai bus ratifikuota per šiuo metu vykstančią parlamento sesiją, kuri tęsis iki birželio 15 dienos.
Živilė Aleškaitienė (AFP)