Šį savaitgalį Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Naktį iš kovo 25-osios į 26-ąją (iš šeštadienio į sekmadienį) laikrodžiai visoje šalyje bus pasukti 1 valanda į priekį. Laikas bus sukamas 3 valandą ryto.
Tai reiškia, kad šviesusis paros metas ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.
Vasaros laikas galios iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžių rodyklės sukamos valanda atgal ir įvedamas žiemos laikas.
Sukti laiką visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse nutarta 1980 m. Sprendimas grįstas tuo, kad tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis dėlto laiko sukimo tvarka ne vienerius metus kelia kontroversiškas diskusijas Europos Komisijoje (EK). 2018 m. EK vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Kiti 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
Po metų, 2019-aisiais, europarlamentarai vėl grįžo prie šio klausimo ir pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo. Siūlyta, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai turėjo padaryti 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Anot europarlamentarų, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o EK turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Deja, siūlymas pritarimo nesulaukė.
Diskusijose šiuo klausimu ES Taryboje dalyvaujanti Lietuvos susisiekimo ministerija pažymi, kad šiuo metu dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo diskusijos tebevyksta, bet tai nėra prioritetinis klausimas.
ELTA