Nors 2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP, pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių, praneša portalas „eurointegration“.
Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai skiria Estija (2,12 proc.), Graikija (3,54 proc.), Latvija (2,07 proc.), Lietuva (2,47 proc.), Lenkija (2,42 proc.), Didžioji Britanija (2,16 proc.) ir JAV (3,46 proc.).
Gynybai mažiausiai išleido Ispanija (1,09 proc.), Belgija (1,18 proc.), Slovėnija (1,26 proc.) ir Kanada (1,29 proc.).
Pristatydamas ataskaitą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paaiškino, kad užsibrėžtą rodiklį turėjo pasiekti dar dvi šalys (jis nepatikslino, kurios), tačiau jų BVP 2022 metais išaugo daugiau nei tikėtasi.
„Nėra jokių abejonių, kad turime daryti daugiau ir turime tai daryti greičiau. Sparta, kuria didiname išlaidas gynybai, nėra pakankama. Pavojingesniame pasaulyje turime daugiau investuoti į gynybą“, – pabrėžė jis.
ELTA