Pragmatine partneryste paremti Pekino ir Maskvos santykiai artimoje perspektyvoje tik intensyvės, teigiama ketvirtadienį visuomenei pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Žvalgybos institucijų teigimu, tikėtina, kad Kinijos valdžia buvo informuota apie plataus masto invaziją į Ukrainą ir toliau rems Kremlių, siekdama asmeninės naudos ir įtakos plėtros. Pasak ataskaitoje pateikiamo vertinimo, tikėtina, kad Pekinas „nėra suinteresuotas Rusijos pralaimėjimu kare prieš Ukrainą“.
„Labai tikėtina, kad Kinija ir toliau rems Rusiją. Pekino vertinimu, ši parama kol kas nekelia didelės žalos ir suteikia strateginių galimybių – palankiomis sąlygomis įsigyti energijos išteklių, plėsti savo kompanijų veiklą Rusijoje, didinti įtaką Rusijos sau prisiskiriamose įtakos zonose (Centrinė Azija, Arktis), išnaudoti Rusiją kaip ideologinę partnerę, kuriant atsvarą Vakarų dominavimui“, – nurodoma grėsmių vertinimo ataskaitoje.
„Labai tikėtina, kad Kinija nėra suinteresuota Rusijos pralaimėjimu kare prieš Ukrainą, ypač tokiu, kuris lemtų režimo pokyčius Kremliuje, nes Pekinas siekia išvengti strateginio neapibrėžtumo.
Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje intensyvės Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas saugumo, gynybos, diplomatijos, ekonomikos, energetikos, technologijų, žvalgybos srityse, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie santykiai taps vis labiau nelygiaverčiai“, – aiškinama dokumente.
Ataskaitoje pastebima, kad Rusiją ir Pekiną vienija ir bendra laikysena Vakarų bei NATO atžvilgiu.
„Pekinas akivaizdžiai remia Rusiją informacinėje ir diplomatinėje srityse – palaiko Maskvos naratyvą, kad karą Ukrainoje išprovokavo NATO plėtra ir Rusijos saugumo interesų Europoje ignoravimas, pasisako prieš karinę paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai, tarptautinėse organizacijose susilaiko ar balsuoja prieš Rusijos agresiją smerkiančias rezoliucijas“, – nurodoma ataskaitoje.
Visgi, vertinant abiejų šalių siekius išlaikyti strateginę autonomiją, žvalgybos tarnybos abejoja, ar Rusija ir Kinija vidutinėje perspektyvoje „sieks kurti kolektyvinės gynybos aljansą“. Tačiau pareigūnai atkreipia dėmesį į paties Pekino potencialą formuoti atsvarą Vakarų gynybos sąjungoms – pavyzdžiui, „Globalaus saugumo iniciatyvos“ (GSI) pagrindu. Neatmetama, kad tam tikras bendradarbiavimas šio formato ribose vyks ir su Rusija bei Baltarusija.
„Labai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvoje remdamasi šia iniciatyva Kinija sieks plėsti bendradarbiavimą karinėje ir žvalgybos srityse, taip pat kovoje prieš terorizmą ir „spalvotąsias revoliucijas“, – teigiama rašte.
„Gilesnis Rusijos ir Baltarusijos įsitraukimas (…), labai tikėtina, neigiamai veiks Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes sudarys sąlygas šiems režimams stiprinti saugumo aparatą, skirti didesnius resursus visuomenės kontrolės užtikrinimui“, – akcentuoja tarnybos.
ELTA primena, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį visuomenei pristatė 2023 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.
Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai.
Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
ELTA