NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Anot jo, viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis – bus siekiama susitarti dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo.
„Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Esu tvirtai įsitikinęs, tai bus stiprus mūsų solidarumo, sąjungininkų teikiamos paramos Ukrainai ženklas. Ir viliuosi, kad Zelenskis galės ten atvykti. Žinoma, tai priklausys nuo padėties Ukrainoje. Šalis vis dar pačiame karo įkarštyje“, – LRT laidoje „Savaitė“ transliuotame interviu teigė J. Stoltenbergas.
Jis pažymėjo manantis, kad vienintelė kalba, kurią supranta Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra Aljanso vienybė ir galia. Todėl tai yra priežastis, kodėl NATO turi „laikytis kartu“.
„Bijau, kad vienintelė kalba, kurią supranta prezidentas Putinas, yra mūsų vienybė ir galia. Tai priežastis, kodėl turime laikytis kartu. Prezidentas Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas, kai įsiveržė į Ukrainą. Jis visiškai neįvertino ukrainiečių, jų drąsos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir vadovybės ryžto. Tačiau jis taip pat visiškai neįvertino NATO sąjungininkų ir partnerių pasiryžimo remti Ukrainą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas akcentavo, kad Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių. Anot jo, Lietuva teikia reikšmingą paramą.
„Lietuva yra tarp šalių, teikiančių reikšmingą paramą Ukrainai. Jūs daugelį metų teikėte paramą Ukrainai, bet po invazijos – ypač daug. Atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą, Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių“, – nurodė generalinis sekretorius.
Anot J. Stoltenbergo, NATO sąjungininkės remia Ukrainą tam, kad pasiųstų žinią V. Putinui, jog šis mūšio lauke nelaimės. Todėl, generalinio sekretoriaus teigimu, V. Putinas turi sėsti prie derybų stalo ir pripažinti Ukrainą suveneria valstybe.
„Tai darome, kad pasiųstume žinią V. Putinui – mūšio lauke nelaimės, turi tai suprasti, sėsti prie derybų stalo ir pripažinti Ukrainą kaip suverenią, nepriklausomą valstybę bei ją palikti. V. Putinas pradėjo karą, turi jį ir baigti, išvesdamas savo karius“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Susitikimas Vilniuje bus istorinis
J. Stoltenbergo teigimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje šių metų liepą bus istorinis. Jis dėkojo Lietuvai už tai, kad ji ėmėsi organizuoti šį renginį.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus labai svarbus. Norėčiau padėkoti Lietuvai, kad organizuoja tokį svarbų renginį“, – sakė generalinis sekretorius.
„Jau pradėjome pasirengimą ir, manau, susitikimas Vilniuje parodys mūsų vienybę teikiant paramą Ukrainai. Tikiuosi, kad susitarsime dėl naujų žingsnių ir priemonių, ilgalaikės paramos Ukrainai, plečiant partnerystę su Aljansu“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis tikisi, kad sąjungininkai Vilniuje susitars dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo. Pasak jo, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų būti minimalios išlaidos gynybai.
„Turime stiprinti savo atgrasymą ir gynybą. Tikiuosi, kad sąjungininkai susitars dėl naujų regioninių saugumo planų, naujo pajėgų modelio, ir dėl to, kad turime didinti investicijas į gynybą. Kol kas jokių sprendimų nepriimta, bet, manau, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba turėtų būti ne lubos, o grindys, minimalios išlaidos gynybai“, – akcentavo NATO generalinis sekretorius.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus, jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad NATO jau yra reikšmingai sustiprinusi pajėgas Rytuose, tačiau yra nuolat svarstoma, ką dar būtų galima padaryti šiuo klausimu.
„Pastaraisiais metais matėme, kad Aljansas žymiai sustiprino buvimą rytų flange, taip pat Baltijos šalių regione. Dislokuotos kovos grupės su daugiau karių, skirta reikšmingai daugiau oro ir jūrų pajėgų. Visada darysime tai, kas būtina, siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą ir gynybą. Taip siųsdami aiškią žinią Maskvai, jog esame čia, kad apsaugotume ir gintume visus sąjungininkus, ir ataka prieš vieną sukels aljanso atsaką. Tai darome, žinoma, ne tam, kad išprovokuotume konfliktą, o kad užkirstume kelią konfliktui, atakai prieš NATO sąjungininkę“, – aiškino J. Stoltenbergas.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – teigė generalinis sekretorius.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks 2023 metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį.
Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
ELTA