Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia ilgalaikės Lietuvos pieno sektoriaus pertvarkos, sako viceministras Paulius Astrauskas. Pasak jo, ministerija ruošia priemones, kurios stiprintų smulkiųjų pieno ūkių derybines galias bei skatintų investicijas.
Tą žemės ūkio viceministras trečiadienį pristatė Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK), diskutavusiam kaip padėti dėl smukusių žaliavinio pieno kainų krizę išgyvenantiems pieno gamintojams.
Tuo metu pats ministras Kęstutis Navickas akcentuoja, jog struktūriniai pokyčiai būtini siekiant apsaugoti smulkius ir vidutinius ūkius nuo bankroto. Krizės sąlygomis, anot jo, solidarūs su ūkininkais turėtų būti ir pieno perdirbėjai.
Sieks padėti smulkiems ir vidutiniams pieno ūkiams
Pasak P. Astrausko, ŽŪM, vertindama dabartinę sudėtingą pieno ūkių padėtį, kelia ilgalaikį tikslą įgyvendinti struktūrinę sektoriaus pertvarką, kuri būtų skirta didinti smulkiųjų ir vidutinių ūkių derybines galias tariantis dėl kainų su pieno supirkėjais.
„Reikalinga viso pieno ūkio struktūrinė pertvarka, nukreipiant didesnes derybines galias patiems ūkininkams. Galime tikrai turėti ir sukurti įvairiausių priemonių, bet jei bus didelė atskirtis nuo gamybos ir perdirbimo, žinoma, tos derybos neduos vaisingų rezultatų ir ūkininkai niekada neišsireikalaus atitinkamos, adekvačios kainos už parduodamą pieną“, – komiteto nariams sakė P. Astrauskas.
Viceministro teigimu, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje sausį siekė apie 350 eurų už toną, o už pieną supirkėjai ūkininkams moka nuo 15, 20 centų iki 25-28 centų už litrą.
P. Astrauskas vardino, kad ministerija ketina tobulinti teisės aktus, kuriais būtų gerinamos galimybės pasinaudoti investicine parama. Tam ŽŪM perskirstys nepanaudotas 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos lėšas. Smulkių-vidutinių ūkių bei labai smulkių plėtrai, inesticijoms į žemės ūkio valdas ir kt. paramos lėšos esą numatytos ir 2023–2027 m. strateginiame žemės ūkio plėtros plane.
Viceministras aiškino, jog šiuo metu ūkininkai gali gauti iki 500 tūkst. eurų ir 6 metų trukmės lengvatines paskolas su 1,28–3,03 proc. metinėmis palūkanomis, kurios skirtos ūkių likvidumui užtikrinti.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, jog struktūriniai pokyčiai reikalingi tam, kad į modernizavimą investavę smulkesni ūkiai išsaugotų savo veiklą.
Ministro teigimu, šiuo metu sektorius atsidūręs padėtyje, „kuri niekur neveda“.
„Turime žemiausias supirkimo kainas iš ūkininkų ir didžiausias savo pačių pagamintos produkcijos kainas lentynose. Čia yra dalykas, dėl ko kalbame apie struktūrinius pokyčius. Jei norime iš krizės išeiti stipresni, turime visą segmentą vidutinių ūkių, kurie eina į modernizavimą. Visas priemones sutelkiame pirmiausia tam, kad šie ūkiai neitų į bankrotą“, – KRK nariams kalbėjo K. Navickas.
Aukštas galutines pieno produktų kainas ministras aiškino tuo, kad 70 proc. lietuviškų pieno gaminių prekiaujama tarptautinėse rinkose, tad jei kainos nukrenta ten, siekdami suvaldyti rizikas perdirbėjai laiko jas aukštesnes Lietuvoje. Dėl to K. Navickas tikina pasigendąs perdirbėjų solidarumo su ūkininkais.
„Šioje vietoje žinia yra viena ir vienintelė – jei atsitinka krizė, dėl krizės negali kentėti tik ūkininkas. Visos grandinės turi dalintis tą naštą. Iš perdirbėjų naštos dalinimosi kol kas nematome“, – kalbėjo K. Navickas.
Jis KRK narius informavo, jog vasario 24 d. ŽŪM susitiks su pieno perdirbėjais, Konkurencijos taryba ir prekybininkais sutiks bei aptars galimus reguliacinius pokyčius.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios gerokai nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms, pieno gamintojai pradėjo protestuoti prie pieno perdirbimo gamyklų ir didžiųjų prekybos centrų būstinių, pagamintą pieną dalina gyventojams arba išpila.
Ūkininkai argumentuoja, kad žaliavinio pieno supirkimo kainos sumažėjo maždaug dvigubai bei jau yra mažesnės nei jo savikaina, o perdirbėjus ir pardavėjus norima pakviesti trišalių derybų, prašoma „teisingesnio kainos paskirstymo“
Reaguodama į padėtį ŽŪM žada inicijuoti teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, o kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs ir sąžiningi. Taip pat pakeitimai numatytų, kad žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Dėl įtemptos situacijos K. Navickas penktadienį kreipėsi ir į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Janusz Wojciechowski prašydamas nedelsiant imtis sprendimų situacijai Lietuvos pieno sektoriuje stabilizuoti.
Savo ruožtu asociacija „Pieno centras“ praeitą savaitę oficialiu raštu siūlo įteisinti ilgalaikes žaliavino pieno pardavimo-pirkimo sutartis ir sukurti vieną bendrą rizikos valdymo fondą. Pramonės atstovų vertinimu, valstybė turėtų sparčiau įgyvendinti tikslines investicines ūkių modernizavimo priemones dėl jų stambinimo bei pieno kokybės gerinimo.
Jų įvardijama esminė sektoriaus problema – trumpalaikių sutarčių tarp pieno tiekėjų ir supirkėjų įteisinta praktika, kai žaliavinio pieno pirkimo-pardavimo sutarčių kainos gali būti keičiamos kas 30 dienų. Todėl siūloma įtvirtinti ilgalaikes, bent 6 mėn. sutartis.
Lukas Juozapaitis (ELTA)