Kristina VALYTĖ
Kur tik golvų suksi, visur tė rinkimai. Vienas prošo, balsuok už manį, kitas – rink manį.
O žoda tėp meiliai, nors prė širdės dėk: dorbo vietų sukursma, žvyrkelius išaspaltuosma, mokyklų neuždarysma, kultūrų išsaugosma, susisėkimų užtikrysma.
Katru partiju labjau potiki žmogėlis, užu tų ir balsuoja.
Tė politikieriai gi gudrūs – prisuokia, pričiulba, priulba, o kė tan kraslan įsada, toj pakeičia meliodijų, o priedainį tai mas visi žinom: „Nėrai lėšų, nėrai lėšų, šio matu nėrai galimybių.“
Praina metėliai keturi ir vėl to pati gėsmala. Ir kad lenda visi dvilinki.
Kas ti do vieta, kėp magnetas koksai, kėp madum patapta, brukas vienas par kitų.
Katras pakarštavojo iš to lovio, tom valdžios moža ir moža, ir do moža.
Ko ilgiau ti sėdžia, to labjau nenoria trauktis, taryčios, užlaisk gi kitom, ale ne.
Ir nesvarbu, kad kėp par padidinamų stiklų jos žiniasklaida stėbia, kožnų susibezdėjimų, kožnų nusišnekėjimų.
Gol kėp jaunimas soko, jos no to važa.
Kėp visadu, tėp ir šiokart, visokių prismaišį kandidatų – ir bagotų, ir bėdnų, ir teistų, ir ba griekų, ir išsimokslinusių, ir bamokslių, ir visokių kokių.
Katras gudrėsnis žmogėlis, persiskaito biograpijas, turto daklaracijas, o katras mažiau unt rošto praprusįs, tai ir ataduoda balsų tom, katras palei patigrapijų gražėsnis atrodžia.
Aišku tik viena, kad nebalsuot – nemožna.
Raikia išsirinktėn nors kad ir iš kelių blogybių viena mažėsna, o jėgu nebalsavai, tai nekiksėk tadu, kad valdžia bloga.
Mėliejė politikai, noriat rinkimos laimėt ir kad žmonas jumį gerbtų?
Išduosiu poslaptį. Ne dykų posakų žmonam raikia, o darbų.
Kų šitėk ištoškot unt tos reklaminas kampanijos, unt tų lunkstinukų, kur pėčiui įkurom netinka, tai geriau aitumat žvyrkeliom dobėlių lygyt, vėnišom bobutam molkų prikapot, sniego nukost, iš šulnio undenio prinėšt, stogų užlopyt, o iš ūkinyko nupirkt bant po trilitrį pieno, kad neraiktų unt lauko piltė.
Renginiuos ne tik prėš rinkimus rodykitas, mokyklom ne tik prėš rinkimus rūpykitas, kokios žmonam bados, ne tik prėš rinkimus domėkitas.
Ir netiešykit, ko negoliat padaryt, bo poskum bus prėš žmonas sarmata ir raiks unt lubas spoksot, musias rokuot – gi dėl žmonių, žmonam pasižadat dirbtė.