DIDŽIAUSIOS ŠILDYMO KAINOS „PANEVĖŽIO ENERGIJOS“ KLIENTAMS (papildyta komentaru)

Lietuvos energetikos agentūra (LEA)  skaičiuoja, kad sausio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės Vilniaus gyventojai – 7 ct/kWh, kadangi didelę dalį šildymui naudotų dujų pakeitė mazutas. Tuo tarpu Panevėžio gyventojai mokės daugiausiai – vidutiniškai 9 ct/kWh, nes „Panevėžio energija“ aptarnaujanti kelis kitus miestus, kurių katilinės dažnai neefektyvios.

„Palyginome penkis didžiausius Lietuvos miestus ir matome, kad visuose miestuose bus pokytis į didėjimo pusę, išskyrus Vilniaus. Vilniaus kainų mažėjimas siejamas su tuo, kad buvo pereita nuo dujų į mazutą“, – teigė V. Lauruševičienė.

„Įtakos turi tai, kad „Panevėžio energija“ aptarnauja labai didelę zoną. Net tokius miestus kaip Kėdainius, Biržus, Kupiškį. Siejama su tuo, kad ne visur yra ir pakankamai efektyvios katilinės“, – pridėjo ji.

Anot LEA ekspertės, lyginant 2022 m. ir 2023 m. daugelyje Lietuvos miestų šilumos kainos padidėjo vidutiniškai apie 22 proc. Tai nulėmė per šiuos metus beveik 40 proc. paaugusios biokuro kainos.

„Nuo praeito sausio mėnesio iki šio sausio mėnesio biokuro kainos kilo apie 40 proc. Tai nulėmė, kad vidutinė šių metų šildymo kaina buvo 32,38 eurai už megavatvalandę (2022 metų sausio mėnesį kaina buvo 26 Eur/kWh). Matome, kad tas biokuro kainų padidėjimas turėjo įtaką ir šildymo kainai“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo V. Lauruševičienė.

Galiausiai LEA ekspertė paminėjo, kad šiuo metu didžioji dalis Lietuvos daugiabučių yra pasenę arba nerenovuoti. Tai irgi prisideda prie galimų šildymo kainų, kadangi prastos būklės daugiabučių šildymas gali kainuoti daugiau nei triskart daugiau negu naujų ar renovuotų.

„Didelę įtaką šildymo sąskaitai turi daugiabučio namo būklė – kuo pastatas prastesnės būklės – senas, nerenovuotas – tuo 1 kv. m kaina yra didesnė, lyginant su nauju arba renovuotu. Skatiname gyventojus pagalvoti apie renovaciją, kadangi iš registruotų 40 tūkst daugiabučių, beveik 30 tūkst. daugiabučių yra žemesnės nei D energetinės klasės“, – aiškino V. Lauruševičienė.

2023 m. sausio 17 d. biokuro kaina fiksuota mažiausia šiuo šildymo sezonu – 33,36 Eur/MWh.

2023 m. sausio mėnesį tiekimo šilumos vidurkis Lietuvoje siekė 9,23 ct/kWh.

Vilniuje šį šildymo sezoną daugiau nei pusę viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro sudaro biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, apie trečdalį – mažasieris mazutas. Likusį dešimtadalį – gamtinės dujos, bei dyzelinas.

Lietuvos energetikos agentūros inf.

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS KOMENTARAS

Sausio 19 dieną Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovė V. Lauruševičienė žiniasklaidos informavimo priemonėms pateikė komentarus apie šilumos kainas Lietuvoje. Deja, komentaruose yra eilė klaidų, netikslumų ir interpretacijų, kurie šiuo sunkiu energetinės krizės laikotarpiu gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) atkreipia dėmesį į klaidinančius teiginius, paskleistus komentaruose.

Straipsnio¹ komentaruose teigiama „(LEA) skaičiuoja, kad sausio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės Vilniaus gyventojai – 7 ct/kWh“. Tuo tarpu Vilniaus šilumos tinklų interneto tinklalapyje viešai skelbiama, kad 2023 metų sausio mėnesį taikoma kaina yra 7,87 ct/kWh be PVM. Kyla klausimas, kokiomis skaičių apvalinimo taisyklėmis vadovaujasi LEA ekspertė? Juk apvalinant turėjo būti 8 ct/kWh. Beje, sausio mėnesį mažiausia šilumos kaina yra Utenoje – 7,62 ct/kWh be PVM.

Toliau straipsnyje neteisingai teigiama: „Palyginome penkis didžiausius Lietuvos miestus ir matome, kad visuose miestuose bus pokytis į didėjimo pusę, išskyrus Vilniaus“. Lietuvos penki didieji miestai yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina sausio mėnesį, lyginant su gruodžio mėnesiu, ne didėjo, bet mažėjo. Pažymime, kad pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) viešai skelbiamus duomenis, šilumos kaina sausio mėnesį, lyginant su gruodžio mėnesiu, mažėjo taip pat ir AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamose savivaldybėse. Planuojama, kad AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina nuo vasario mėnesio dar sumažės apie 5 proc. Objektyvumo dėlei reikėjo paminėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė vienintelė Lietuvoje įsivedė ekstremalią padėtį šilumos ūkyje ir degina mazutą, o prieš tai, dar rugsėjo mėnesį, mieste šilumos kaina buvo net 17,56 ct/kWh be PVM. Praėjusių metų sausį Vilniuje šilumos kaina buvo 9,24 ct/kWh be PVM , kai kituose didžiuosiuose miestuose ženkliai mažesnė 5,77 – 6,74 ct/kWh be PVM.

LEA atstovės teigiama „Sausio mėnesį mažiausiai už šildymą turėtų mokėti sostinės gyventojai, o labiausiai piniginė dėl šildymo ištuštės panevėžiečiams <…> Įtakos turi tai, kad Panevėžio energija“ aptarnauja labai didelę zoną. Net tokius miestus kaip Kėdainius, Biržus, Kupiškį. Siejama su tuo, kad ne visur yra ir pakankamai efektyvios katilinės“. Iš tikrųjų, Biržų savivaldybės AB „Panevėžio energija“ neaptarnauja. Be to, šildymo išlaidas labiausiai lemia kelis kartus besiskiriantis šilumos suvartojimas atskiruose daugiabučiuose, o ne maži šilumos kainų skirtumai tarp miestų. Tačiau siejama su tuo „kad ne visur yra ir pakankamai efektyvios katilinės“. Kyla klausimas: kuo pagrįstas toks teiginys?Juk AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse biokuras sudaro 82,2 proc., o šilumos gamybos įrenginiai analogiški, o kai kuriuose objektuose net geresni nei kitų šilumos gamintojų. Pavyzdžiui, Panevėžyje veikia ypatingai aukšto efektyvumo kombinuoto ciklo kogeneracinė jėgainė, o biokuro dūmų šiluma giliai panaudojama absorbcinių šilumos siurblių pagalba. Techninius rodiklius galima pasitikrinti VERT renkamose ataskaitose. Bendrovės katilinės yra eksploatuojamos, laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, eksploatuojamos efektyviausiais režimais.

Manome, kad nepatikrinti duomenys ir subjektyvios interpretacijos nepadeda Lietuvos gyventojams suprasti situaciją Lietuvos šilumos ūkyje, o Lietuvos energetikos agentūra, kaip viešoji įstaiga, pavaldi LR energetikos ministerijai, turėtų atsakingai platinti tik patikimą ir teisingą informaciją.