Burtų ir spėjimų magija buvo ne tik per Kūčias ar Kalėdas. Svarbi buvo ir Naujųjų metų diena.
Mūsų proseneliai ir Naujųjų metų išvakarėse, ir pirmąją Naujųjų dieną burdavo ateinančių metų derlių. Šeimininkas atidarydavo klėties duris, atsigręždavo laukų pusėn ir šaukdavo javus: „Javai, javai, svirno durys atdaros, aruodai pilni!“ Suminėtas derlius turėjęs ateiti.
Labanoro girios kaimeliuose užkurdami pirties krosnį įmesdavo liepinę pliauską, reiškiančią santarvę šeimoje, draugystę su kaimynais. Gero dūmo kvapas turėjęs atnešti visiems ramybę ir palaimą. Lietuviai, kaip ir latviai, Naujųjų metų išvakarėse kryžkelėje su apeigomis aukodavo vilkams seną bergždžią ožką, tikėdami, kad šitaip visus metus apsaugos gyvulius nuo plėšrūnų.
Prieš Naujuosius metus žmonės persirengdavo žvėrių kailiais, nepažįstamais žmonėmis, dvasiomis. Persirengėliai užeidavo į kiekvienus namus ir sveikindami linkėdavo gero derliaus bei visokios ūkiškos ir asmeninės sėkmės. Būdavo vaizduojama ir Senųjų metų kova su Naujaisiais, kuriuose Senieji pralaimėdavo.
Žmonės nuo seno tikėjo, kad, kaip sutiksi Naujuosius metus ir praleisi pirmąją jų dieną, taip visus tuos metus ir gyvensi, todėl stengėsi būti linksmi, nerūpestingi, nedarydavo niekam pikta.
ELTOS inf.
Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA