LINKTYNAS (su garso įrašu)

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

Visi sukruto puoštėn aglas, bo švintas nebatoli. Kožnas miestas nori ko navatniau atrodytėn.
O mas su tavu tai vis negolim atsidyvytėn ne tik aglam, ale ir jų kainom. Ne dėšimtim, o šimtais tūkstunčių tos aglas kainuoja. Ot, atajo čėsai! Kė vėnan Auropos vidury žmonas dėl ruskio vainos šųla, mas stotom auksinas aglas. Soko, kad tėp deprėsijų nuvysma. Ir no ko gi mum to deprėsija tėp prėš švintas užėjo? Misliju, kad gol no gėro gyvėnimo.

Kėp ir visi cėkavi žmogėliai, tėp ir ošei nulakiau Vilniun tos baisiai mundros aglas pažiūrėtėn. Alia jaigu nebūčia žinojus, kad čia agla, tai būčia sokius, kad gardėlis. O iš toli atrodžia kėp maskolių krėmlius.

Mono sanu supratimu agla ir turi būtėn agla. Pakraipam galvom su tavu ir grįždami užusukėm unt Trakus, tė sokė irgi kažkų novatno turi. Skubinom, lakėm tos navatnos aglas jieškotėn, kol dasigodojom, kad prė ėžero aikštalaj aukštyn sustatyta saulas kolėktorių krūva ir apšviesta lėmpalam yr to agla. Vietiniai žmogėliai sokė, kad jė nori pasrodytėn labai akologiški. Tėp visas svietas dyvisis jų agli.

„O tai mėdžių par jum nebara, kad tėp navatnai švintam pasirošėt“, – vis do jų klausam. „Nu, matai, su tikru agli svieto nenustėbysi, o va su šitu gol ir par kokių ti BI BI SI mum parodis“, – potys štukavodami sokė.

Nu, jaigu tėp, tai ir mum su tavu raikia pasiraškožitėn. Kol parvažiovom namo, abu visų kėlių pratylajom, mislijom, kėp svietų nustėbit, kad ir mum par tų BI BI SI parodyt. Onaras būt ne tik mum, ale visom mėstėliui. Tik ir kalbat apė Kupiškį, kokė mas gudročiai. Pradat nekviesti svečiai iš visų svieto pakraščių važiuotėn tos mūsų aglas žiūrėtėn. Valdžia nebaspat runkų spaustėn visokėm ponam, pilnos karčemos būt svetėlių. Jos raiktų ir pavalgydint, ir paguldyt – visiem dorbo atsirast. Ir mas do darmai užsidirbtumam.

Tavas galat Kalėdų Seniu būtėn, ošei Snėguoli. Kad nebūt tėp šolta, ne prė aglas lauki sadatumam, o pirty. Kad ir puišinos sienos no dūmų, ale gi bus kitėp, navatniau.
Aišku, ne už dyka ir mas visų dienų ti riogsotumam, priepirty būt kubilalis pinigom mėstėn užu sustikimų su Seniu ir Snėguoli.

Tėp badėliojunt varslo planų, visa nedėlia prolakė, o iš ko tų aglį pastatytėn, do nesumislijom. Gerai, kad iki švinčių do yr čėso – gol kų sukursma.
Tik raikia jau skubitėn, bo kožna pralaista diena možina mūsų palnų ir galimybas savi pamatytėn par tų BI BI SI…

Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA