Adventas – tinkamas laikas pakalbėti apie gerumą. Kalbėtum ir kalbėtum, kad tik jo nepritrūktų. Tos gerumo apraiškos kartais labai nudžiugina. Antai visai neseniai sulaukiau vienos miesto gyventojos skambučio. Senolės skundas, o gal tik nuoskauda buvo tokia: iš parduotuvės pavogta jos lazda.
„Vaikel, parašyk straipsnį, kad iš parduotuvių lazdas vagia. Gal kiti pagalvos ir bus atsargesni. Kai pasiskundžiau pardavėjai, sakė, kad jau ne pirmą kartą dingsta“, – kalbėjo senolė.
Patiklumas, sakoma, ne liga, o nepatyrimas. Pasirodo, padėdavo savo lazdelę prie saugomų daiktų skyriaus, nes po parduotuvę vaikščioti su ja nepatogu. Ir visada rasdavo ten, kur palikdavo. Iki vieno lemtingo karto.
Straipsnio apie tai neparašysi, bet vis neramu. Gal kam atrodo, kad problema nedidelė, tačiau be „trečios kojos“ likusiam vienišam žmogui labai sudėtinga. Niekur iš namų nepajudėsi, net maisto nenusipirksi, ypač dabar, kai žiemos metas, slidu.
Džiugu, kad kartais tik poros skambučių reikia, kad ši bėda imtų ir išsispręstų. Nuoširdžiai dėkoju senolę globojančiai socialinei darbuotojai, kuri vos sužinojusi apie pavogtą lazdą pasirūpino, kad močiutė, kur reikia, būtų nuvežta, padėjo ir naują lazdą išsirinkti, ir atgal į namus parvežė. Sakytum, toks darbas. Sutinku, bet reaguota iškart, nepalikta kelias dienas laukti.
O dabar iš asmeninės patirties. Šiandien gyvenimo tempas toks, kad nuolat skubame. Visi, nes kiekvienam savi darbai ar kasdieniai užsiėmimai atrodo svarbiausi.
Kam yra tekę laukti pas gydytojus, puikiai žino, kad yra eilė, ir nieko čia nepadarysi. Labiausiai skubantys žmonės yra senjorai. Labai nedrąsu būtent jų paklausti, gal kartais vietą užleistų.
Bet būna malonių išimčių. Viena močiutė visai neseniai pati pasiūlė į gydytojo kabinetą pirmiau užeiti. Ačiū Jai.
Dar kalbant apie gerumą, reikėtų ir valdžios nepamiršti. Pasak skaitytojų, su kuriais tenka pabendrauti, dabar – pats gerumo metas. Ne dėl to, kad adventas. O todėl, kad tai laikas prieš rinkimus. Visi valdžios atstovai tokie geri nori būti, o ir žmonės nekvaili, žino, kada prašyti. Kam gatvės apšvietimo labai reikia, kam pėsčiųjų ir dviračių tako. Vis viliasi, kad bus išgirsti. Mūsų darbas – gyventojų skundus išklausyti, parašyti ir tikėtis, kad dėmesys bus atkreiptas.
Štai vieno kaimo žmonės matydami, kad netinkamai tvarkoma gatvė, viešai savo bėdų iškėlė ir buvo išklausyti. Šiandien dar viena gatvė savo eilės laukia.
Artėjant didžiosioms žiemos šventėms dažną užplūsta nepaaiškinamas jausmas būti geresniam. Pagausėja ir įvairių gerumo akcijų. O juk gerumu nepaliaujamai reikia dalytis, kad jis tęstųsi ištisus metus. Niekada nevėlu prisijungti prie savanorių ir mokėti išeiti už savo interesų ribų, pasirūpinti ir kitais.
Kažkur perskaityta mintis, kad gerumas turi būti suvokiamas kaip vidinis poreikis. Jei matant aplink abejingumą, alkį ar artumo trūkumą, viduje nėra gerai, jauti, kad reikia padėti, gerumas nebus tik proginis. Tegul toks ir būna.
Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA