2024/11/22

 

LIETUVIŲ FONDAS, LIETUVYBĖS PUOSELĖTOJAS, MINI DEIMANTINĘ SUKAKTĮ

JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius sveikina Lietuvių fondo tarybos pirmininką Taurą Bublį su fondo 60-mečiu. Nuotrauka iš Lietuvių fondo archyvo

Iki šių dienų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose užsienio šalyse gyvuoja stiprios lietuvių išeivių bendruomenės, veikia lituanistinės mokyklėlės, puoselėjama tautinė kultūra. Visų tų dalykų nebūtų ir be finansinio užnugario.
Mintį įsteigti milijono dolerių fondą lietuviškiems reikalams pirmi iškėlė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) antrosios bangos lietuvių emigrantų atstovai. Tarp pirmų šios idėjos iniciatorių daugiausia buvo išeivijos gydytojų.
Laikraštyje „Draugas“ 1960 metais dr. Antanas Razma pasiūlė steigti Lietuvių fondą, kurį tvarkys jo nariai-aukotojai. Jis kreipėsi į 1400 pasiturinčių pasaulio lietuvių prašydamas naujai kuriamam fondui paaukoti po 1 000 dolerių. Pirmas tikslas – surinkti 1 mln. dolerių skambėjo fantastiškai, bet buvo pasiekiamas. Mat tuo metu išeivijoje pasiturinčių lietuvių, gydytojų, inžinierių, prekybininkų, bankininkų ir kitų profesijų atstovų jau buvo nemažai.
Lietuvių fondas įregistruotas 1962 metų kovo 14 dieną Ilinojaus valstijoje kaip pelno nesiekinati organizacija. Kaip iki šių dienų klostėsi šio fondo reikalai, galima paskaityti išleistuose trijuose Lietuvių fondo istorijos tomuose.
Apie Lietuvių fondo veiklą, šių dienų aktualijas pasikalbėjome su Laima Apanavičiene, šio fondo atstove spaudai.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Ar kažkiek keitėsi Lietuvių fondo veiklos prioritetai per 60 metų?

Reikia pasakyti, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje sužino apie Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantį Lietuvių fondą (angl. Lithuanian Foundation). Malonu, kad ir Kupiškio krašto žmonės domisi fondo veikla. Šiandien Lietuvių fondo įkūrimas – jau istorija. Žinoma, kad per 60 metų buvo kai kurių pasikeitimų, bet pagrindinis fondo tikslas – remti išeiviją, lietuvių kultūrą, švietimą, lietuviškus centrus ir organizacijas JAV – išliko. Kiek vėliau parama pradėta duoti ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse gyvuojančių lietuvių bendruomenių projektams. Remiami ir kai kurie projektai Lietuvoje.

Kokius nuveiktus darbus pastaruoju metu laikote pačiais svarbiausiais?

Pradėjęs nuo svajonės sukaupti lietuvybės tikslams vieną milijoną, fondas tapo organizacija, turinčia per 50 mln. kapitalą. Sunku šiais laikais įsivaizduoti, kaip be Lietuvių fondo paramos gyvuotų JAV lietuvių bendruomenė, kaip išsilaikytų prieš daugelį metų statyti lietuviški centrai, kaip būtų vykdomi įvairūs lietuvių jaunimui skirti projektai. Būtų sudėtinga organizuoti tokius renginius kaip Šiaurės Amerikos lietuvių dainų ir šokių šventės, kurių biudžetą sudaro šešiaženklės sumos. Vien tik praėjusiais metais JAV lietuvių bendruomenė iš Lietuvių fondo savo veiklai vykdyti gavo daugiau nei pusę milijono dolerių. Tai išties didelė suma, padedanti tęsti ir plėsti lietuvišką veiklą.

Ypatingai džiaugiamės, kad penkerius metus šis fondas gali paramai skirti daugiau nei po 1 mln. dol. 2021 metais įvairių projektų paramai ir stipendijoms iš viso išdalyti 1 407 670 dol. (1 042 722 dol. skirti projektų paramai, 364 948 dol. – stipendijoms).
Daugiausia remiami lituanistinio švietimo projektai, JAV lituanistinės mokyklos, įvairūs JAV lietuvių bendruomenės kultūriniai projektai ir JAV lietuvių bendruomenė.

Kokius projektus šiuo metu remiate? Kokie svarbiausi projektų atrankos kriterijai? Kiek paramos iš Lietuvių fondo yra gavusios Lietuvos institucijos, kitų šalių lietuvių bendruomenės? Kokie projektai buvo išskirtiniai? Kaip vyksta bendradarbiavimas šiame kontekste su Lietuva?

Pagrindinis Lietuvių fondo tikslas – remti projektus ir veiklą, padedančią išlaikyti lietuviškąjį paveldą ir tradicijas. Fondas pirmumą teikia naujiems, pažangiems, taip pat ilgalaikes tradicijas turintiems ir vykdomiems projektams išeivijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas toms paramos paraiškoms, kurios numato organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekia bendrų tikslų bendruomenės naudai. Fondas kasmet skelbia konkursą paramai ir stipendijoms gauti. Gavusi prašymus Pelno skirstymo komisija, kurią sudaro 3 fondo nariai ir 3 JAV lietuvių bendruomenės nariai, išnagrinėja prašymus ir skiria paramą. Jų skyrimą tvirtina Lietuvių fondo taryba. Prašymus stipendijoms gauti nagrinėja Pelno skirstymo komisijos Stipendijų pakomisė.
Kaip minėjau, didžiausia fondo paramos dalis skiriama JAV lietuvių bendruomenei ir kitoms JAV veikiančioms lietuviškoms organizacijoms (maždaug 90 proc.). Lietuvių fondo paramą gauna Lietuvos ir kitų šalių išeivijos organizacijos. Taip pat remiame Pasaulio lietuvių bendruomenę.

1980–1981 m. Lietuvių fondas nupirko didžiąją dailininko Prano Domšaičio kūrybinio palikimo dalį. 2007 m. fondas Lietuvos dailės muziejui padovanojo dar 135 Prano Domšaičio darbus. Iš viso Lietuvai padovanoti 665 šio dailininko darbai. Šios kolekcijos pagrindu Klaipėdoje įsteigta P. Domšaičio galerija. Tais pačiais metais Lietuvą pasiekė ir Mstislavo Dobužinskio piešinių kolekcija (37 darbai).

1991 m. liepos 27 d. Čikagoje vykusiame neeiliniame Lietuvių fondo narių suvažiavime nuspręsta vieną milijoną dolerių iš pagrindinio kapitalo skirti neseniai įkurtai Lietuvos Respublikai, konkrečiai – naujos valstybės švietimo ir kultūros reikalams. Nuo 1990 m. Lietuvių fondas yra nepriklausomas Lietuvos švietimo, mokslo, kultūros ir studijuojančio lietuvių jaunimo rėmėjas. Kasmet Lietuvos projektams skiriama iki 5 proc. lėšų tais metais paramai numatytų lėšų.

2014 m. spalio 12 d. Lietuvių fondui įteiktas apdovanojimas ,,Lietuvos diplomatijos žvaigždė“. Sėdi dr. Antanas Razma, stovi iš kairės: Lietuvių fondo valdybos pirmininkas Arvydas Tamulis, fondo tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Nuo kada fondas pradėjo skirti stipendijas studentams? Kokie jų skyrimo kriterijai?

Pirmo prašymo stipendijai gauti Lietuvių fondas sulaukė 1967 m. Tais metais paskirta pirma 1 500 dol. stipendija lituanistikos studijoms. Stipendiją daugiausia gauna JAV lietuviai, taip pat dalį stipendijų gauna Lietuvoje ir Europoje studijuojantys jaunuoliai (stipendijos šiose šalyse skiriamos tik siekiantiems magistro laipsnio arba studijuojantiems doktorantūroje).
Skirstant stipendijas, atsižvelgiama ne tik į mokymosi rezultatus, bet ir į studentų dalyvavimą lietuviškoje veikloje.

Kaip formuojamas fondo kapitalas? Ar Lietuvių fondo administruojami vardiniai fondai yra fondo dalis?

Lietuvių fondo kapitalas – tai narių aukos, testamentiniai palikimai, vardinių fondų lėšos, kapitalas, investuojamas į akcijas, obligacijas, balansuotus fondus.

Lėšos įvairiems projektams skiriamos iš kasmetinių uždirbamų palūkanų.
Vardiniai fondai yra fondo dalis. Vardinį fondą galima įsteigti įdėjus 10 000 dol. Jis gali būti administruojamas. Dalis lėšų vardinio fondo steigėjo pageidavimu ir nurodymu išmokama Lietuvos ar JAV organizacijoms arba universitetams. Kandidatus stipendijoms iš tokių vardinių fondų gauti atrenka mokslo įstaigos.

Kaip galima tapti Lietuvių fondo nariu?

Šiuo metu Lietuvių fondas turi daugiau nei 8000 narių visame pasaulyje. Kiekvienas asmuo, davęs 100 dol. įnašą į Lietuvių fondą, tampa jo nariu, turinčiu teisę į vieną balsą kasmetiniame narių suvažiavime. Kiekvienas papildomas 100 dol. įnašas suteikia nariui dar vieną balsą. Tad kviečiame tapti Lietuvių fondo nariais ir taip prisidėti prie lietuvybės išlaikymo visame pasaulyje. Daugiau apie tai, kaip galima tapti šio fondo nariu, galima sužinoti mūsų tinklalapyje www.lietuviųfondas.org
Fondo nariai yra Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, architektas Algirdas Kaušpėdas… Tą sąrašą būtų galima tęsti.

Kaip formuojama Lietuvių fondo vadovybė?

Lietuvių fondas kiekvienais metais rengia metinį narių suvažiavimą, kur ne tik išklausomos metinės ataskaitos, svarstoma, balsuojama įvairiais aktualiais klausimais, bet ir trejų metų kadencijai renkami 5 fondo tarybos nariai. Šią tarybą sudaro 15 direktorių, kurie fondui vadovauja ištisus metus. Taryba renka pirmininkus, sekretorių, sudaro specialius komitetus. Veikia šie komitetai: Finansų, Įstatų, Garbės. Taip pat iš fondo tarybos narių išrenkama Pelno skirstymo komisija.
Fondo taryba renka tarybos pirmininką ir patvirtina valdybą, kuri vadovauja ir tvarko kasdieninius fondo reikalus.

Kokios Lietuvių fondo veiklos perspektyvos? Ar dar ilgai lietuvybė gyvuos išeivijoje?

Per 60 veiklos metų fondas tapo svariu Lietuvos kultūrą ir švietimą puoselėjančiu židiniu. Garbingai misijai išlaikyti lietuvybę įsipareigojusių narių dėka Lietuvių fondas įleido tvirtas šaknis, o jo veikla sėkmingai tęsiama iš kartos į kartą. Nuo 1962 m. iki 2021 m. pabaigos įvairiems lietuviškiems projektams ir stipendijoms išdalyta įspūdinga suma – 25 mln. dol. Lietuvių fondas reikalingas ir, esame įsitikinę, kad jo veikla dar ilgai bus reikalinga.

Malonu, kad fondo darbai vertinami ir Lietuvoje. 2014 m. fondas apdovanotas Lietuvos valstybės apdovanojimu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už Lietuvos garsinimą užsienyje. 2017 m. gruodžio 28 d. už ilgametės veiklos nuopelnus fondui įteiktas „Globalios Lietuvos apdovanojimas“, o 2021 m. už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje, skatinant užsienyje gyvenančių lietuvių įtraukimą į Lietuvos gyvenimą ir gerovės Lietuvoje kūrimą apdovanotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ Aukso Vyčiu.

Kaip Lietuvių fondas minės garbingą 60 metų sukaktį?

Fondas jau visi metai švenčia savo deimantinę sukaktį. Daug apie fondą rašyta spaudoje. Lietuvių fondas kasmet išleidžia leidinį „Liepsna“. Šiemet jis skirtas fondo 60-mečiui. Šiame leidinyje galima matyti visą finansinę fondo veiklą. (www.lithuanianfoundation.org/LT/ataskaitos/) Taip pat nariams ir rėmėjams kasmet dovanojamas koncertas ir ruošiamas pokylis. Šiemet pokylio svečiams koncertuos jauna grupė iš Lietuvos „Il Senso“. Pokylis vyks lapkričio 5 d. Šventėmis gyvenimas nesibaigia. Esame įsitikinę, kad fondo veikla bus dar ilgai reikalinga, tad pasiraitosime rankoves ir toliau dirbsime savo darbus.

2022 m. Lietuvių fondo taryba (iš kairės): Antanas Razma, Rimas Radzevičius, Jonas Howes, Saulius Čyvas, Loreta Sadauskas, Tauras Bublys, Milda Davis, Viktoras Kaufmanas, Audronė Pavilčius-Karalius, Marius Kasniūnas, Dalius Vasys ir Juozas Kapačinskas. Nuotraukos iš Lietuvių fondo archyvo
Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video