TOS MOTERYS, EIK TU SAU…

Virginija JUŠKIENĖ

Šios temos visai neketinau liesti, ką gi galima naujo ir savito pasakyti apie moteris. Viskas jau kitų išsakyta, viskas išrodyta. Bet man iškilo klausimas – kodėl visose kebliose, sudėtingose situacijose moterys atsiranda kaip argumentas, paaiškinimas ar pasiteisinimas, kaip priežastis ar kažko įtartino, neleistino pasekmė?

Suvokiu, kad literatūra, poezija, gražių minčių kūrėjai be moters negali apsieiti, nes ten meilės temos, ten ir Šventasis Raštas su neprilygstama „Giesmių giesme“, Antikos laikų filosofai su giliaprasmiais tekstais, kur irgi moterys šmėžuoja, – ten daug išminties galima prirankioti.

Pasiklausiau Lietuvos radijo „Įdomių faktų“ laidelės, skirtos spalio 19 dienai. Amerikos prezidentas Tomas Džefersonas, vadinamas vienu iš Amerikos tėvų, respublikoniškų idėjų skleidėjas, pasirodo, kovėsi su savo idėjiniu priešininku, kaltindami vienas kitą svetimavimu – vienas tai darė su verge, kitas – su žmonos pussesere. Kas tokiu atveju kaltas ar kaltesnis? Aha, prisimenu, nelabai seniai, prieš savivaldos rinkimus, vienas pretendentas iš kaimyninio rajono sėdėjo televizijos pokalbių laidoje ir aiškinosi, kaip ten buvę su finansine parama vienai (svetimai) moteriai. Tokie politiniai debatai.

Bala nematė Amerikos prezidentų, tai buvo XVIII amžiaus pabaiga, praėjo šimtai metų, bet ir šiandien savas prezidentas, kalbėdamas rimta tema, aptardamas Ukrainos karo ir sąjungininkų reikalus, pašmaikštavo: kariuomenė – ne mergina, kurią gali maloniam vakarui pasikviesti, reikia vedybinės sutarties, jeigu reikalai rimti. Kai vyrams ant liežuvio galo moteris, gero nelauk, jiems sudėtinga patylėti.

Visose televizijose, forumuose dabar yra proga pakalbėti apie lygias teises ir galimybes, apie seksizmą, apie mąstymo senienas. Kalba politikos apžvalgininkai, menotyrininkai, muziejininkai, visokių teisių gynėjai. Mačiau televizijos reportažą, kaip Ukraina per belaisvių apsikeitimą susigrąžino Rusijoje įkalintas moteris. Jos, merginos ir moterys, kariauja, slaugo, gydo, jos yra kariuomenė.
Kam taip jautriai, kam tiek daug reikšmės – kirba vidinis kritikas, juk tik kalbos tokios. Taip, yra ir visokie darbai, ekonomika, gamyba, ten moterims jokių apribojimų, tik pirmyn…
Praėjusią savaitę Kroatijoje vyko Europos šalių ūkininkų kongresas, dalyvavo ir Lietuvos atstovai, buvo kupiškėnų. Nagrinėtos įvairios temos ir buvo viena atskira diskusija, skirta moterims žemės ūkyje. Tarp įvairių inovacijų, perspektyvų pateikta nemažai statistikos. Pasirodo, Lietuvoje ir Latvijoje moterys sudaro 35 procentus visų žemės ūkio darbuotojų. Vaizdžiai tariant, dirba, kad net dulkės rūksta. Niekas nediskriminuoja. Kitose Europos šalyse moterys žemės ūkyje sudaro 5 ar 8, ar 12 procentų.

Bet yra ir laisvalaikis, tai, kas lieka po darbo, niekas moterų varu nevaro tik dirbti. Matau, sutinku pasivaikščiojimuose po gamtą, miesto parką, moterys vedžioja šuniukus. Per dvi savaites, ko gero, pastebėjau vieną vyrą, šunį vedžiojantį. Gal čia iliustracija to internetinio anekdoto – moterys turi arba vyrą, arba šunį?

Ilgais tamsėjančiais vakarais anksti užsidega šviesos ir netyčia žvilgsnis krypsta į kaimyninį daugiabutį namą. Vien moterų siluetai, jaunų ir vyresnių, gal yra ir vyrų, tik nematyti, ant sofos tikriausiai varto telefonus.

Prieš daugelį metų, tai buvo vienoje Žemaitijos ligoninėje, sulaukiau palatos kaimynės močiutės pagyrimo: „Nori galvą išsitrinkti? Moteris turi visada gerai atrodyti. Dievo taip nustatyta, moteris gimsta ant mūkų ir ant jūka.“ Tai yra kentėti (gimdyti) ir linksminti, žemaitiškai pasakė. Tada nustebau, dabar matau: moterys visur – valdžioje, postuose ir pareigose, darbuose, atsakomybėse ir misijose. Ir jeigu taip yra, vadinasi, šis laikas tikrai sunkus, jis renkasi moteris, ištvermės mums visoms!