Rudeniniai klapatai (su garso įrašu)

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

Vėl rudo, vėl nauji klapatai. Unt nosės bulbakastis – kas netingėjo ir pavosarį žemalan saklalį pasėjo, rudenį golia džiaugtis, kad bodo nebus.

Mon rugsėjį labjausia interesna žiūrėtėn, kėp mokyklon aina vaikai. Didiejė – kėp starkai, par vosarų ištįsusiom kojom tik žirgt, žirgt ir vietoj. O pirmokėliai do kėp vaboliokai – unt pečių didala kuprinala, timpia jų nėt suslinkį. Mokyklalaj ir varlinėja, ilgai jieško, kur užeitėn, tiek daug vėnodų durų, kad nebažino katros jų.

Mono prietelkos dukryta pėrniai ajo pirmon klasėn, tai pradžioj visokių čiūdų buvo. Pirmų mėnesį vaikas skersas mokyklon ajo, kuprina čiut užsidora. Močia pamočius, kad mergiota sulinkus aina, pati čiupo kuprinalį, o to sunki kėp akmanų prikrauta. Novatna pasdora, kų ti mergička mokyklon našas, kad tėp sunku. Kai atidora, okys unt kaktos išsprogo. Viršuj kėlios lalas, o giliau pažiūrėjus rodo blėšinalį su akmenėliais, kur lauki unt smėlio bovydavos, tadu do kelias suknalas, šunio linciūgėlį ir kotino bliūdėlį. Tik pačiam šoni atrodo du sąsvinėlius ir plonų knygėlį užkištų.

Kė dukrytas paklausa, kom visų mantų mokyklon timpia, to soko, goli prisvigodyt ir tinoj būvunt. Goli mūsų Mopsis nutrūkįs atlaktėn, ar alkana kata unt kėlio paspins po kojom. Suknėlių raikia, jaigu netyčiom išsimoliavos šito. O par pėrtraukų su akmenėliais galas su draugėm bovytis.

Ne iš rozo priprotino nebasnešiotėn mokyklon visako, kas po runku pakliūva. Do iki žiemos kuprinalaj rosdavo ir žaislų, ir kaladėlių, o kartų ir bobutas akinius ti atrodo.
Sunki tiem vaikėliam mokslų pradžia, do nesuprunta, kas mokykloj raikalinga, o kai raikia rytų prikėltėn, tai rodžias, kad prė lovos jė prilipį. Vis ainu dukrytas kas kelias minutas budytų ir nė kėp, kol tavas su trinksmu gryčion neįveina.

Ne kų geriau ir unt kėlio. Blakūtinėja kėp žųsiokai mėžienoj, kol kiton pusan pėreina. Oi, kėp tos mažus vaikelius do raikia dabotėn. Ne kartų strioko buvo įvorį.
Pamokos baigės vidudenį, jau pavakarys, o namė do nėra. Paslaidam jieškotėn, tai visų maknotų rodom sėdinčių pagriovy – sokė, su draugėm grožio procadūras dora. Po tokių grožio pricadūrų suknala buvo visa purvina, ošei vakari buteliukų valerijonų išgėriau, kol užmigau. Strioko gerai įvora visiem namiškiam.

Tai tokė raikalai su tais pirmokais. Nors kė gerai pamisliji, ar truks žiema, o paskiau ir pavoseris ataitėn. Žiūrėk, tė maži vaikėliai jau ir tavus praugį.