Pavyks įstoti į norimą universitetą, kolegiją, profesinę mokyklą? Šis klausimas ilgai nedavė ramybės abiturientams. Ar sėkmė šypsojosi, dauguma jau žino. Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet per pagrindinį priėmimą sudarė daugiau studijų sutarčių negu pernai. O kaip gi sekėsi kupiškėnams, ką jie rinkosi – studijuoti ar dirbti?
Jurga BANIONIENĖ
Plačiau apie tai papasakojo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientų klasių vadovė Vilma Venslavė. Iš 88 gimnazistų, pagal turimus duomenis, nes jie dar nėra galutiniai, dirbti Lietuvoje arba užsienyje pasirinko 26 proc., studijuos – 67 proc.
Dar yra dalis, kurie nėra apsisprendę, ką veiks ateityje.
„Iš tų, kurie studijuos, 49 proc. įstojo universitetus, 37 proc. – kolegijas, 14 proc. – į profesinio mokymo įstaigas.
Iš viso valstybės finansuojamose vietose mokysis 39 mokiniai. Universitetuose į valstybės finansuojamas vietas įstojo 86 proc., į nefinansuojamas – 14 proc.; kolegijose į finansuojamas vietas – 33 proc., nefinansuojamas – 66 proc.
Toks didelis nefinansuojamų vietų procentas kolegijose yra todėl, kad ketvirtadalis vaikų pasirinko neakivaizdines studijas, tiesiog dabar turi darbus, nenori jų prarasti ir stoja į neakivaizdines studijas, o jos yra mokamos.
Per pagrindinį etapą įstojo 93 proc. mokinių, per papildomą – 5 proc., vienas vaikas įstojo tiesioginiu būdu, kai kreipėsi tiesiogiai į mokymo įstaigą ir su ja suderino visas sąlygas.
Šiemet labai džiugu tai, kad pirmu pageidavimu įstojo net 82 proc. vaikų.
Vadinasi, arba jie labai tiksliai žinojo savo galimybes, viską pasvėrė, arba jų svajonės tikrai šiais metais labai pildosi. 14 proc. įstojo antru numeriu, 4 proc. – trečiu, tik vienas mokinys įstojo jau penktu numeriu“, – kalbėjo pašnekovė.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 20 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)