Didelį nerimą kaimynams panevėžiečiams praėjusį antradienį sukėlusi „Ekrano“ užtvankos avarija, kai sugedus šliuzui vanduo nevaldomai ėmė veržtis į Nevėžį, šiemet yra jau ketvirtoji – griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.
Viešoji įstaiga „Upių atkūrimo centras“ išplatino pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad problema akivaizdi. Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios.
Kokia situacija mūsų rajone? Kiek užtvankų turime, kaip jos prižiūrimos, ar nėra grėsmės, kad galime sulaukti panašios nelaimės?
Jurga BANIONIENĖ
Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą. Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau. Tuo įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė iš „Upių atkūrimo centro“ Karolina Gurjazkaitė.
Pasak jos, užtvankų problemos Lietuvos aplinkosaugos specialistams yra gerai žinomos. Visų pirma jos yra migracijos kliūtis įvairioms žuvų rūšims ir turi didelį neigiamą poveikį upių ekologinei būklei. Kita problema – mūsų šalies užtvankos yra dažnai nefunkcionalios arba nepelningos, dėl to nėra rimtos priežasties prisiimti atsakomybės už jų priežiūrą ir remontą. Tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 m.), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 6 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)