Nors lietuviška vasara saule ir kaitra pernelyg nelepina, šiuo metų laiku vis dėlto stengiamės kuo daugiau laiko praleisti lauke, pasimėgauti grynu oru ir pasilepinti saulės voniomis. Tačiau specialistai įspėja – kartu su malonia saulės šiluma musų kūną pasiekia ir plika akimi nematomi, tačiau itin pavojingi ultravioletiniai (UV) spinduliai. Jų saugotis būtina ne tik dėl gražios ir jaunatviškos išvaizdos, bet ir dėl sveikatos, mat UV spinduliuotė gali sukelti net mirtiną odos vėžį.
Veikia ląstelių DNR
Ultravioletiniai spinduliai yra saulės šviesos komponentai, esantys už žmogaus akiai matomo šviesos spektro ribų. Pagal bangos ilgį UV spinduliai skirstomi į UVA, UVB ir UVC spindulius. UVC spinduliuotė yra stipriausia, tačiau Žemės paviršiaus ji beveik nepasiekia, mat yra sugeriama planetą supančio ozono sluoksnio. Pavojingiausi gyvų organizmų sveikatai yra 280–315 nanometrų ilgio UVB spinduliai. Nors ozono sluoksnis sulaiko apie 90 procentų šių spindulių, likusių 10 procentų pakanka sukelti negrįžtamus ir itin pavojingus procesus mūsų organizme. Grožio namų „Esteskin“ įkūrėja Laura Los sako, kad didžiausias pavojus – onkologinių susirgimų rizika.
„UVB spinduliai gali paveikti odos ląstelių DNR, sukelti mutacijas, dėl kurių vystosi onkologinės odos ligos. Jie taip pat sukelia stiprius odos nudegimus. Tuo tarpu UVA spinduliai, kurie geriausiai prasiskverbia pro Žemės atmosferą, pasiekia giliausius mūsų odos sluoksnius, ardydami struktūrinius baltymus, tokius, kaip kolagenas, elastino makromolekulės. Todėl jie yra pagrindiniai odos senėjimo, sausėjimo, pigmentacijos ir kitų estetinių odos problemų sukėlėjai“, – pasakoja specialistė.
Saulės spinduliai gali smarkiai pakenkti ir žmogaus regėjimui, sukelti akies junginės bei ragenos uždegimus, ilgalaikis jų poveikis sąlygoja net akies lęšiuko drumstumą, pažeidžia tinklainės ląsteles.
Labiausiai saulės saugotis turėtų itin šviesios odos žmonės, priskiriami I ir II tipui, tai yra, tie, kurių oda balta, strazdanota, akys šviesios, plaukai rusvo ar šviesaus atspalvio. Šie žmonės turi didžiausią riziką skaudžiai nudegti, kartais net iki pūslių, paveikta saulės jų oda iš karto raudonuoja, tampa sudirgusi ir jautri. Tuo tarpu III ir IV odos tipo atstovai būna tamsesnės odos, akių ir plaukų, retai nudega iki skausmo, dažniausiai nuo saulės jų oda neparausta, o gražiai paruduoja. Tačiau naudoti apsaugos priemones būtina ir jiems.
Tiesa, įkūrėja Laura Los sako, jog nedideli UV spindulių kiekiai yra naudingi ir net būtini mūsų organizmui. Saulės šviesa teigiamai veikia žmogaus nuotaiką, energingumą, skatina protinę veiklą. Saikingas buvimas saulėje sumažina stresą, įtampą, skatina išsiskirti geros savijautos hormoną melatoniną, padeda organizmui gaminti vitaminą D ir gali pagerinti odos būklę, sergant tokiomis ligomis, kaip žvynelinė ar egzema.
Soliariumai – dar pavojingesni
Pasak grožio ir estetikos ekspertės, pirmenybę turėtumėme teikti natūraliai saulei, o ne soliariumams.
„10 minučių soliariumo poveikis atitinka 10 minučių buvimą tiesioginėje Viduržemio regiono saulėje. Didžiausiais soliariumo pavojus yra tas, kad UV spinduliai jame yra labiau koncentruoti ir turi savybę kauptis organizme. Neigiamas jų poveikis ant mūsų odos pasirodo ne iš karto, jis gali pasireikšti po kelerių metų ar net po kelių dešimtmečių. Nuolat lankantis soliariume, ant odos ilgainiui atsiranda gausybė strazdanų, suragėjimų, išsausėjimų, susiformuoja raukšlės“, – besaikio deginimosi pasekmes vardija specialistė.
Žinoma, jei į soliariumą užsukate tik retkarčiais, nieko blogo jūsų odai nenutiks. Nesvarbu, ar norite pasilepinti natūralia, ar dirbtine saule, tai daryti visais atvejais reikia su saiku ir naudojant apsaugines priemones.
Kaip apsisaugoti?
Norint, kad saulės šviesa būtų mūsų draugas, o ne priešas, reikėtų laikytis kelių itin svarbių taisyklių. Pirmoji – vengti buvimo tiesioginėje saulėje tuo paros metu, kuomet jos aktyvumas didžiausias, maždaug tarp 10 ir 15 valandos.
Reikėtų pasirūpinti tinkama apranga: rekomenduojama dėvėti kuo natūralesnių audinių, šviesių spalvų drabužius, geriausia, kad jie butų ilgomis rankovėmis ir pridengtų pečius. Einant į lauką derėtų užsidėti kepurę ir saulės akinius, turinčius apsaugą nuo UV spindulių.
Vietas, kurių rūbai nepridengia, būtina tepti apsauginėmis priemonėmis nuo saulės, turinčiomis ne mažesnį kaip 50 SPF faktorių. Pakartotinai pasitepti reikėtų kas porą valandų, taip pat išlipus iš vandens, suprakaitavus. Nuo žalingo UV spindulių poveikio būtina apsaugoti ir lūpas, jas prieš einant į lauką taip pat reikia pasitepti apsauginiu kremu, balzamu ar kita tam skirta priemone. Žinoma, reikia nepamiršti gerti pakankamai natūralaus, negazuoto vandens, kuris ne tik padeda apsisaugoti nuo perkaitimo, bet ir gerina bendrą odos, plaukų ir viso organizmo būklę.
Apsauginės priemonės – ne tik karštą vasaros dieną
Neretai klaidingai manoma, kad apsauginius kremus ir kitas nuo žalingo UV spindulių poveikio apsisaugoti skirtas priemones privalu naudoti tik karštą ir saulėtą vasaros dieną, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Net jei diena debesuota, net jei už lango žiema, UV spinduliuotė niekur nedingsta. Taip, rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, debesuotomis dienomis jos poveikis būna silpnesnis, bet vis tiek išlieka. Ypač pavojingos yra saulėtos žiemos dienos, kuomet lauke daug sniego. Mokslininkai nustatė, kad šviežiai iškritęs sniegas atspindi net 80 procentų įdegį lemiančių UV spindulių, kai tuo tarpu paplūdimio smėlis – tik 25 procentus.
Taigi, saugoti savo odą reikia ištisus metus, tačiau atsižvelgiant į dienos ritmą ir metų laiką galima pasirinkti atitinkamas priemones. Pavyzdžiui, apniukusią rudens dieną, jei ketinate tik vykti į darbą, po kurio vėl sėsite į automobilį ir važiuosite namo, pakanka priemonės ir su 15 SPF faktoriumi. Bet jei ketinate visą dieną praleisti lauke, ypač šviečiant saulei, pasirūpinkite bent SPF kremas būtų bent su 50 SPF lygio apsauga.
Dottore.lt inf.
Užs. Nr. 977