Jei užsiimate sodininkyste ir daržininkyste, tikrai teko susidurti su žaliosiomis atliekomis. Jos susikaupia ravint, pjaunant žolę, apdorojant derlių. Vienas dažniausių sprendimų – atliekas išvežti į žaliuosius konteinerius. Tačiau daug didesnę naudą duoda šių atliekų kompostavimas. Aplinkosaugininkai pataria, kaip tinkamai tai daryti.
„Kompostavimas – patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekų, sugrėbtų lapų, nupjautos žolės, išrautų krūmų ir kt. Daugelis žmonių pamiršta šią galimybę ir kompostavimo teikiamą naudą. O kompostuoti galite pradėti bet kada, kai tik atsiranda žaliųjų atliekų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Sodo ir daržo augalai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kai kurios virtuvės atliekos, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai – tik dalis biologiškai skaidžių ir kompostuoti tinkamų atliekų.
Jei ruošiatės kompostuoti namų sąlygomis, informaciją, kaip įsirengti kompostavimo vietas, patiems pasidaryti kompostavimo dėžes, kaip tinkamai kompostuoti žaliąsias atliekas, galima rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ar kitose specializuotose interneto svetainėse.
Be to, pastebi aplinkosaugininkė, kompostuoti reikėtų nuošalesnėje sklypo vietoje, bent 2–3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos.
„Individualaus kompostavimo vietų įrengimo ir kompostavimo dėžių gamybos reikalavimus, rekomendacijas gali nustatyti savivaldybės, todėl, prieš įrengiant kompostavimo vietą, rekomenduojama pasitikrinti, ar savivaldybėje nenustatyta konkrečių kompostavimo vietų ir dėžių įrengimo reikalavimų“, – pataria E. Pipiraitė.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė teigia, kad vis daugiau gyventojų ryžtasi kompostuoti ne tik turėdami kompostavimo dėžes nuosavo namo kieme, bendruomeniniu būdu, bet ir gyvendami bute. Tad ir kiti daugiabučių namų gyventojai kviečiami didesnius kiekius ne gyvūninės kilmės maisto atliekų pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.
Jei nėra sąlygų kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima tvarkyti vadovaujantis gerosios kaimynystės principu – atiduoti jas tiems, kurie turi kompostavimo dėžes.
Kompostavimo nauda aplinkai
• Sąvartynuose mažėja organinių atliekų.
• Jei maisto likučiai kompostuojami (taigi ir nepatenka į sąvartynus), aplinkoje mažėja metano ir kitų pavojingų medžiagų.
• Kompostas – vertinga trąša. Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytis, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.
• Iš atliekų gaunamas naudingas biohumusas.
Ką galiu dėti į kompostinę?
• Išdžiūvusius lapus.
• Medienos skiedras.
• Žolę.
• Šiaudus.
• Vaisių ir daržovių atliekas.
• Kavos tirščius.
• Arbatos pakelius.
• Kiaušinių lukštus.
Taip pat:
• Smulkintą popierių.
• Pjuvenas.
• Virtuvinio ir tualetinio popieriaus ritinėlius.
• Kartoną (smulkintą), kiaušinių dėklus.
• Plunksnas.
Ko negaliu dėti?
• Mėsos.
• Naminių gyvūnėlių išmatų.
• Žuvies.
• Riebalų.
• Kaulų.
• Pieno produktų.
• Plastikinių arba sintetinių atliekų.
• Sergančių augalų.
• Piktžolių, turinčių subrendusių sėklų.
• Vaistų.
• Dulkio siurblio turinio.
Aplinkos ministerijos inf.