Pateikiame 123 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Nuo karo pradžios Rusija iš Ukrainos išvežė bent 400 000 tonų grūdų
Nuo karo pradžios Rusija iš užgrobtų Ukrainos teritorijų išvežė mažiausiai 400 000 tonų grūdų. Apie tai paskelbė Tarasas Vysockis, Ukrainos žemės ūkio politikos ministro pirmasis pavaduotojas, praneša „Ukrinform“.
Pasak jo, iki pat šių teritorijų okupacijos jose buvo saugoma apie pusantro milijono tonų grūdų, remiantis duomenimis iš grūdų elevatorių. Ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų Kyjivui pranešė, kad Rusija iš užimtų vietovių išvežė apie 400 000 tonų grūdų.
Pirmasis ministro pavaduotojas pridėjo, kad tik išvadavus okupuotas teritorijas paaiškės, kas nutiko su likusiu grūdų kiekiu.
Žemės ūkio politikos ministerijos atstovas pridėjo, kad pagal Kyjivo ekonomikos instituto (KSE) skaičiavimus Ukrainos žemės ūkio sektorius dėl Rusijos karo jau patyrė 4,3 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
G7 valstybes tiekti daugiau ginklų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Didžiojo septyneto (G7) valstybes įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir perduoti Ukrainai sunkiąją ginkluotę po to, kai sekmadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų sprogimai, praneša „Ukrinform“.
Apie tai ministras paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį vykstant G7 viršūnių susitikimui Vokietijos Alpėse.
„Septynerių metų ukrainietė mergaitė ramiai miegojo Kyjive, kol Rusijos sparnuotoji raketa nesusprogdino jos namų. Dar daugelis kenčia visoje Ukrainoje. G7 viršūnių susitikimas privalo atsakyti didžiausiomis sankcijomis Rusijai ir dideliu kiekiu sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Liguistą Rusijos imperializmą reikia nugalėti“, – pabrėžė D. Kuleba, minėdamas sprogimą išgyvenusią mergaitę.
Kaip anksčiau skelbta, sekmadienio rytą Rusija paleido kelias sparnuotąsias raketas į Ukrainos sostinę. Sprogimas apgriovė devynių aukštų gyvenamąjį namą. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, o 4 buvo sužaloti. Gelbėtojai toliau ieško žmonių, kuriuos galėjo užgriūti nuolaužos.
G7 šalys uždraus Rusijos aukso importą
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sekmadienį paskelbė, kad Didžiojo septyneto (G7) valstybės uždraus aukso iš Rusijos importą taip siekdamos dar griežtesnių sankcijų Ukrainą puolančiai Maskvai, praneša AFP.
„G7 drauge paskelbs, kad mes uždrausime Rusijos aukso importą. Tai svarbi eksporto prekė, iš kurios Rusija uždirba dešimtis milijardų dolerių“, – tviteryje rašė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Apie aukso importo draudimą iš pradžių paskelbė Jungtinė Karalystė, kaip apie bendrą priemonę drauge su JAV, Kanada ir Japonija. Tačiau anot vieno JAV pareigūno, prie šio draudimo prisijungs ir likusios Didžiojo septyneto valstybės, o apie sankcijas bus oficialiai paskelbta antradienį.
G7 atstovų teigimu, Rusijos ekonomika jau susiduria su dideliu spaudimu dėl Vakarų paskelbtų sankcijų prieš bankus, energetikos bendroves ir avialinijas, taip pat dėl apribojimų aukštosioms technologijoms ir plataus vartojimo prekėms. Tuo metu Rusijos atkirtimas nuo aukso rinkų turės dar didesnį poveikį.
Jungtinė Karalystė pabrėžė, kad Londonas atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėje aukso prekyboje, todėl Rusijos auksas iš esmės bus atkirstas nuo oficialių tarptautinių rinkų.
Anot JAV pareigūno, aukso eksportas Rusijoje užima antrą vietą po energijos išteklių eksporto ir yra svarbus pajamų šaltinis prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijai. Todėl apribojimai Maskvos aukso sektoriui dar labiau izoliuos Rusiją nuo pasaulinės ekonomikos.
Baltųjų rūmų teigimu, 2020 m. Rusijos aukso eksportas sudarė apie 5 proc. viso aukso eksporto, o 90 proc. šio Rusijos eksporto teko G7 valstybėms, daugiausiai Jungtinei Karalystei.
Sakoma, kad visos sankcijos lėtai, bet užtikrintai daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai ir V. Putino ilgalaikėms galimybėms tęsti karą Ukrainoje, kuris jau trunka penkis mėnesius.
Rusijos ekonomika iš aukso 2021 m. uždirbo 12,6 mlrd. svarų (14.6 mlrd. eurų). Į šį brangųjį metalą taip pat atsigręžiama neramiais laikais. Manoma, kad siekdami išvengti Vakarų sankcijų Rusijos oligarchai už savo turimą turtą siekia įsigyti aukso.
Londono brangiųjų metalų birža dar kovo 7 d. pašalino šešias Rusijos brangiųjų metalų perdirbimo gamyklas.
Rusijos raketos Kyjive sužalojo mažiausiai du žmones
Sekmadienio rytą į daugiabutį namą Kyjive pataikiusios Rusijos raketos sužeidė mažiausiai du žmones, o kiti atsidūrė po griuvėsiais, praneša AFP.
Sparnuotųjų raketų sprogimai Ukrainos sostinę sudrebino apie 6 val. 30 min.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad raketos sprogo Ševčenkovskio rajone. Jis apsilankė įvykio vietoje, kur dirbo gelbėtojai, ir pranešė, kad po nuolaužomis yra žmonių.
„Dalis gyventojų evakuota, du sužeisti žmonės hospitalizuoti“, – jis rašė socialiniame tinkle „Telegram“.
Anot mero, iš griuvėsių ištraukta 7 metų mergaitė, o gelbėtojai bando išgelbėti jos motiną.
Gelbėtojų tarnyba paskelbė, kad 9 aukštų gyvenamajame name po sprogimų prasidėjo gaisras.
AFP žurnalistai sakė matę, kad užsidegė trys viršutiniai pastato aukštai, o jo laiptinė buvo visiškai sunaikinta.
Policija atitvėrė įvykio vietą, o dėl sprogimų iš ten kilo tiršti dūmai.
V. Kličko teigia, kad Rusija raketų atakomis siekia gąsdinti ukrainiečius prieš vasario 28-30 d. Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenko „Telegram“ tinkle rašė, kad Rusija į Kyjivą ir jo regioną sekmadienio rytą paleido 14 raketų.
Kyjivo regiono gubernatorius Oleksijus Kuleba taip pat „Telegram“ tinkle rašė, kad Ukrainos pajėgos vieną raketą numušė, o jos nuolaužos nukrito ant kaimo.
Rusija prarado jau 34 850 karių
Rusijos pajėgos iki birželio 26 d. Ukrainoje prarado 34 850 karių, apie tai remdamasi Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pateiktais duomenimis praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Per pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 150 karių.
Be to, Rusijos pajėgos iki šiol taip pat neteko 1 532 tankų, 3 659 šarvuočių, 764 artilerijos sistemų, 243 reaktyvinių salvinių kovos mašinų, 99 priešlėktuvinių sistemų, 217 lėktuvų, 184 sraigtasparnių, 2 564 automobilių ir autocisternų, 630 bepiločių orlaivių (dronų), 139 sparnuotųjų raketų, 14 laivų ir katerių ir 60 specialios technikos vienetų.
Ukrainos sostinę sudrebino sprogimai
Sekmadienį Kyjivą sudrebino keturi sprogimai. AFP žurnalistų teigimu, Rusijos sparnuotosios raketos smogė gyvenamųjų namų kompleksui netoli miesto centro. Po sprogimų įsiplieskė gaisras, o į dangų kilo pilki dūmai, praneša AFP.
Sprogimai pasigirdo apie 6 val. 30 min., praėjus pusvalandžiui po to, kai sukaukė apie pavojų pranešančios sirenos. Informacijos apie aukas iš karto nebuvo.
Iki tol Ukrainos sostinė nebuvo bombarduojama beveik tris savaites.
AFP darbuotojas, gyvenantis tame pačiame daugiabučių komplekse, prieš pasigirstant sprogimams girdėjo garsų ūžimą.
„Keletas sprogimų Ševčenkovskio rajone. Greitoji pagalba ir gelbėtojai vietoje. Dviejuose pastatuose vyksta gyventojų gelbėjimas ir evakuacija“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Kyjivo meras Vitalijus Kličko.
ELTOS inf.