Pateikiame 122 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Rusija į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paleidžia iki tūkstančio sviedinių per valandą
Rusijos kariuomenė į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paleidžia iki tūkstančio sviedinių per valandą. Tai interviu televizijos kanalui „Freedom“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša „rbc.ua“.
Pasak ministro, iš Vakarų gaunama artilerija jau keičia mūšių vaizdą, bet priešas turi iš esmės neribotas šaudmenų atsargas.
„Rusai paleidžia iki tūkstančio sviedinių per valandą, mėgindami psichologiškai palaužti mūsų karius“, – pabrėžė O. Reznikovas.
Pasak jo, Ukrainos pajėgoms tenka laikytis taškinių atakų taktikos, bet dešimtys haubicų arba kelios HIMRS sistemos taip pat gali padaryti žalos priešui.
„rbc.ua“ primena, jog anksčiau pasirodė pranešimų, kad kai kuriuose fronto ruožuose Rusijos artilerija pranoksta atitinkamą Ukrainos ginkluotę 20 kartų.
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 339 vaikai
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 339 vaikai, o dar mažiausiai 611 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.
Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (335), Charkivo (179) ir Kyjivo (116) srityse.
Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.
Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 061 mokykla, iš jų 213 visiškai sugriautos.
Ukrainos teisėsauga nuo karo pradžios už okupantų rėmimą iškėlė daugiau kaip 800 bylų
Nuo karo pradžios Ukrainos teisėsaugos institucijos už kolaboravimą iškėlė 830 baudžiamųjų bylų, tarp įtariamųjų – buvę pareigūnai ir jėgos struktūrų atstovai.
Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos nacionalinės policijos vadovu Ihoru Klymenka.
„830 baudžiamųjų bylų iškelta pagal straipsnį dėl kolaboracinės veiklos. 1 355 žmonėms jau pareikšti įtarimai. Teismui spėjome perduoti 55 tokias bylas“, – sakė jis.
Anot policijos vadovo, didžiąją kolaborantų dalį sudaro žmonės, kurie atvirai remia okupantus ir teisina Rusijos veiksmus. Tarp jų yra buvusių valdininkų ir teisėsaugininkų.
„Esama tokių žmonių, kurie atvirai simpatizavo Rusijai, laukė „rusų pasaulio“. Tai buvo susiję ir su propaganda, kurią daugybę metų skleidė Rusijos masinės informacijos priemonės, pagaliau prie to prisidėjo ir kai kurios politinės partijos, veikusios mūsų valstybės teritorijoje“, – teigė I. Klymenka.
Ukrainos žvalgyba šįmet neprognozuoja perversmo Rusijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtai laikosi savo požiūrio į karą, kurį sukėlė. Žvalgybos nuomone, Rusijoje iki metų pabaigos nebus perversmo.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.
Pasak pareigūno, Putinas supranta, kad karas su Ukraina nesibaigs per dvi savaites, kaip jis norėjo.
„Jo planas – žingsnis po žingsnio užgrobti mūsų teritorijas ir paskui kažką su jomis daryti. Jis turi patarėjų. Bet tikriausiai artimiausiu metu nei perversmo, nei jo pozicijos pasikeitimo nebus. Bent jau iki šių metų pabaigos – vienareikšmiškai“, – teigė V. Skibickis.
Jis priminė, kad užsienio lyderių vizitai į Maskvą nieko neduoda.
„Iš pat pradžių matome, kad Putinas iš esmės nieko negirdi. Putinas užsibrėžė sau tikslą ir pamažu artėja prie jo. Jis tiesia istorines paraleles su Rusijos imperija, su Petru I, išvedusiu Rusiją į Europą. Jis jau kalba apie Rusijos karą su Švedija, trukusį 21 metus“, – sakė V. Skibickis.
Jo nuomone, artimiausiais metais neverta tikėtis, kad Putinas mirs nuo ligos.
„Viskas priklausys nuo jo sveikatos. Bet čia irgi reikia kalbėti apie 2-3 metus. Taigi, laikas veikia okupantų naudai, ir jie tai supranta. Net jei turėsime omenyje gyventojų skaičių – Rusijos ištekliai kur kas didesni“, – pažymėjo V. Skibickis.
Rusiją siutina tas faktas, kad Ukraina bus ES narė
Rusijos vadovybė nepatenkinta, kad Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į ES nares statusas, o silpna oficiali Kremliaus reakciją į šį Bendrijos sprendimą yra apsimestinė.
Tai pareiškė Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba, žurnalistų paklaustas apie „silpną“ Rusijos reakciją į žinią, kad Ukrainai suteiktas kandidatės į ES statusas, praneša „Interfax-Ukraina“.
„Jų reakcijos silpnumas neabejotinai yra apsimestinis. Iš tikrųjų Maskvą siutina tas faktas, kad Ukraina bus Europos Sąjungos narė“, – sakė ministras.
Anot D. Kulebos, pastaruosius 30 metų Ukrainos informacinėje erdvėje buvo skleidžiamas Rusijos propagandos naratyvas, kad esą Ukraina „nereikalinga Europai, todėl ji turi atsigręžti į Rusiją“.
„30 šio darbo metų – šuniui ant uodegos. Ukraina žengia į ES. Ir tai patvirtino pati Bendrija“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Jis pridūrė, kad Maskva „su malonumu“ sustabdytų Ukrainos ir Moldovos eurointegracijos procesą, bet jau nebeturi tokios galimybės.
Parengta pagal ELTOS inf.