APĖ VARDUS (su garso įrašu)

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

Nepaspėjom gerai ir apsidairytėn, o tėp ilgai laukta ilga diena sustojo.

Do trunkiai atboliavojom Joninas ir vėl po lašėlį pradasma rėdėtėn pakalnytan.

Tėp ir apsisuks matų rotas aplinkui.

Nežinau, kėp par jum, o pas mum tai vos keli Jonai balikį, ir tė jau viškum susėnį, tik su lazdali po namus kruta. Kur jau ti jiem švintas, linksmybas barūpas, nors labai patiešyti būna, kė gauna ųžolo vainikų.

Jauniklių Jonų ir Janyčių nėra. Kažin ko mažiem vaikėliam nelabai tokį vardų tavai duoda. Soko, dabar neba madoj.

Visi nori ko mundriau vaikus pavadintėn.

Mon tai labai iškada, kad vis mažiau vaikų su mūsiškiais, lėtuviškais vardais. Kažkėp navatnai skumba, kai čia gimusį ir gyvanuntį vaikų pavadina Abigaili, Eiprili, Otonu ar Tysonu. Nu nėskumba mūsiškai, nors tu kų.

Dabar jau nebasvarbu, kad tokiu pot vardu šaukia lėliokų, kotinų ar šunį.

Seniau, gink Dieve, gyvulį pavadintėn žmogaus vardu – baisėsnio įžeidimo žmogui negalajo būtėn.

Mono tata dvi kiaulas buvo pavadinįs žmonių pavardam: Žirinovskiu ir Andropovu, bo vienos daglosios buvo labai storas sprundas, o kita navatnai kosėjo, tėp, kėp anais laikais tas maskolių vadas.
Tai motuta vis bordavo tatį, bo jaigu kas nugirstų tėp kiaulį šaukiunt, garantuotai tiurmon taktų sėstėn.

Nors buvo navatnyba ir su mono vardu. Kė gimiau, motuta labai norėjo manį pavadintėn Mildu, ale senėlis piestu stojo. Soko, nu jau anūkei neduosiu kumalas vardo. Mat kaimynai turėjo kumalį Mildų, katro labai rūrų unt tvorų tryna.

Tako motulai nuslaistėn ir sumislytėn kitų vardų.

Dabar kažin, ar kas pamislija, kėp tas vaikas su novatnu vardu atrodis užaugįs, ar jom nebus sarmata.

O tėp gražiai skumba mūsiškai Joniukas, Petriukas, Kaziukas, Untaniukas, Elenyta, Onyta, Stasyta.

Kožnas žinodavo, kad par Stanislovų raikia čibulius sodintėn, no Untaninių prasidada šėnapjūta, didžiausios linksmybas būdavo par Joninas ir Petrinas, o par Oninas – rugiapjūtas pabaigtuvas, bo švinta Ona – duonos ponia.

O kėp dabar su tais importiniais vardais – kokių švintį turatų švystėn Chanelė ir Porchas. Vieno vardas kėp kvapalų, kito – kėp mašinalas. Ir suprosk tu žmogus, kėp čia gaunas!