Skubiais atvejais sunkių būklių pacientai, pavyzdžiui, po insulto, infarkto, endoprotezavimo, sunkių traumų, sergantieji onkologinėmis ligomis, medicininei reabilitacijai bus nukreipiami „žaliaisiais koridoriais“, t. y. paslaugas jie gaus per trumpiausią nustatytą laiką prioriteto tvarka. „Žaliaisiais koridoriais“ bus nukreipiami ir vaikai, kuriems medicininė reabilitacija atliekama ligoninėse. Svarbu tai, kad pacientai reabilitacijos paslaugas „žaliaisiais koridoriais“ gaus ne tik valstybinėse, bet ir privačiose medicininės reabilitacijos įstaigose.
Medicininės reabilitacijos paslaugų suteikimo greitis ir jų kokybė yra svarbiausi gydymo sėkmės veiksniai sergantiesiems sunkiomis ligomis. Tai ypač svarbu žmonėms po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų, sergantiems lėtinėmis ligomis. Jiems įvairių specializacijų gydytojų nepertraukiama priežiūra reikalinga iškart po gydymo, kad paciento fiziologinės būklės būtų kuo greičiau ir iš esmės atstatytos, sveikimo procesas būtų kuo sklandesnis ar neprogresuotų negalia.
Būtent dėl to ir atsirado „žaliojo koridoriaus“ principas, kad būtų užtikrinta, jog sunkių būklių pacientams medicininės reabilitacijos nereikėtų laukti bendroje eilėje, o šios paslaugos būtų pradėtos teikti laiku ir kuo efektyviau būtų pagerinta šių pacientų sveikatos būklė.
Dar vienas aktualus sprendžiamas klausimas – sveikatos priežiūros paslaugų integracija. Šiuo metu galioja tvarka, kad jei medicininės reabilitacijos metu pacientams pablogėja sveikatos būklė, jie iš specializuotos reabilitacijos įstaigos yra siunčiami į daugiaprofilinę ligoninę pavienėms kitų sričių specialistų konsultacijoms ar gydymui. Kaip rodo praktika, tai sukelia daug nepatogumų ir pacientams, ir gydymo įstaigų personalui. Mat procesas nėra nuosekliai koordinuojamas, vizitai uždelsiami, neplaningi, todėl ir nekokybiški – tai reiškia, kad, užuot vienoje įstaigoje sprendus kelias sveikatos problemas kompleksiškai vienu kartu, pacientas keletą kartų vežamas į kitą įstaigą pas skirtingus specialistus.
Kad situacija keistųsi ir sunkių būklių reabilituojami pacientai būtų gydomi nuosekliai ir kokybiškai, viešosios monoprofilinės (specializuotos) reabilitacijos ligoninės bus prijungiamos prie daugiaprofilinių ligoninių. Tokie pokyčiai numatomi Palangos reabilitacijos ligoninėje, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“, Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Valstybės tarnautojų mokymo centre „Dainava“, Birštono sanatorijoje „Tulpė“ ir VšĮ „Abromiškių reabilitacijos ligoninėje“.
Ne mažiau svarbu, kad kokybiškas medicininės reabilitacijos paslaugas gautų ir tie pacientai, kuriems paslaugos gali būti teikiamos ambulatoriškai. Pirmiausia jas skirs nebe šeimos, o fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Taip pacientai greičiau gaus reikiamas paslaugas, o šeimos gydytojams sumažės administracinis krūvis. Šiuo metu fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas tik konsultuoja pacientus ir teikia rekomendacijas dėl jų reabilitacijos, o siuntimą šioms paslaugoms turi išrašyti gydantis gydytojas. Pakoregavus esamą sistemą, ir pakonsultuos, ir siuntimą išrašys tas pats – fizinės medicinos ir reabilitacijos – gydytojas. Taigi paciento kelias sutrumpės.
Prieš metus buvo išplėstos medicininės reabilitacijos skyrimo galimybės ir atsisakyta ribojimo vienu metu skirti tik vieno metodo medicininę reabilitaciją, pavyzdžiui, tik kineziterapiją, ergoterapiją, gydomąjį masažą ar fizioterapiją. Paslaugos dabar skiriamos kompleksiškai, įvertinus fiziologinių funkcijų sutrikimo laipsnį. Vienu metu pacientai gali gauti iki 25 ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų.
Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas pradėjus teikti visose savivaldybėse, visi – tiek viešųjų, tiek privačių sveikatos priežiūros įstaigų pacientai – galės gauti vienodai kokybiškas paslaugas arčiau namų. Jų apmokėjimui numatoma didinti finansavimą, investicijas.
ELTA inf.