Pateikiame 95 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Ukrainos ombudsmenė: rusai žiauriai kankina ukrainiečius karo belaisvius
Rusija toliau pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais žiauriai kankindama paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius, „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denysova.
„Per stebėjimo vizitą į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje laikomi iš nelaisvės paleisti Ukrainos kariai, šie papasakojo apie kankinimus ir žiaurų elgesį“, – rašė L. Denysova, kurią citavo naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak jos, daugumą ukrainiečių karių okupantai paėmė į nelaisvę Mariupolyje. Iš pradžių belaisviai buvo laikomi rūsiuose ir ūkiniuose pastatuose. Paskui jie buvo išvežti į areštinę, sulaikymo centrą Donecke ir pataisos koloniją okupuotoje teritorijoje.
Vėliau ukrainiečių kariai buvo perkelti į Taganrogo ir Voronežo sulaikymo centrus. Pervežimo metu jų akys būdavo užklijuojamos lipnia juosta, ant galvų uždedamas maišas, o rankos surištos virvėmis. Ukrainiečių kariai buvo kankinami, jiems buvo grasinama mirtimi, jie buvo mušami ir žeminami“, – sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė.
Ji teigė, kad ypač žiauriai kankinami ginkluotųjų pajėgų karininkai ir specialiosios paskirties dalinio „Azov“ kovotojai.
„Tardymų metu ukrainiečių karo belaisviai buvo klupdomi ant kelių, automato buože mušami per kojų pirštus ir atviras žaizdas, naudojami replės, jiems ant kaklo užmaunama kilpa ir jie dusinami. Taip pat jie buvo kankinami elektros srove, mušami plaktuku ir spardomi kojomis. Ukrainos kariai pasakojo, kad jiems buvo suleista nežinomų preparatų iš M raidės, po kurių jie prarasdavo atmintį“, – sakė L. Denysova.
Be to, pasak jos, okupantai vertė ukrainiečių karius išmokti eilėraštį „Atleiskit mums, brangūs rusai“, Rusijos himną ir Rusijos herbo bei vėliavos istoriją, priešingu atveju juos vėl kankino.
Donecko kardomojo kalinimo centre laikomos ukrainiečių karo belaisvės pasakojo, kad kamerose, skirtose 2-3 žmonėms, buvo laikoma mažiausiai po 17-20. Vietoj tualeto buvo kibiras. Iš moterų buvo atimtos higienos priemonės ir galimybė praustis. Joms buvo daromas psichologinis spaudimas – ukrainiečiai belaisviai vyrai buvo žiauriai mušami jų akyse. Belaisvės taip pat buvo seksualiai prievartaujamos“, – sakė ombudsmenė.
Ji taip pat teigė, kad sužeistiems ukrainiečių kariams nebuvo teikiama gyvybiškai svarbi medicininė pagalba. Gydytojas juos apžiūrėjo tik prieš perkeliant į karo belaisvių stovyklą Sevastopolyje, kur pagalbą teikė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai.
Taip pat „ukrainiečiai negavo vandens, tik 1,5 litro 30-40 žmonių, maisto taip pat labai mažai – gabalėlis duonos ir lašinių per dieną. Kartais, kai jiems duodavo mėsos, rusai tyčiodavosi iš jų sakydami, kad tai „žmogiena“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad iš Ukrainos karių buvo atimta galimybė susisiekti su giminaičiais, o Ženevos konvencijoje numatytos kortelės su belaisvių tapatybės duomenimis, skirtos informuoti jų šeimas iškart po paėmimo į nelaisvę, buvo užpildytos tik prieš pat apsikeitimą“, – sakė L. Denysova.
Ukraina pasmerkė Rusijos laivo atvykimą į Mariupolio uostą išvežti metalo
Ukraina šeštadienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ji pasiuntė laivą į okupuotą Mariupolio miestą pasikrauti metalo ir išvežti jį į Rusiją, pranešė CNN.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denisova pareiškė, kad rusai „pirmuoju laivu iš Mariupolio į Rostovą prie Dono (Rusijoje) siunčia 3 000 tonų metalo gaminių. Be to, kad būtų patogiau išvežti grobį, okupantai pradėjo atkurti geležinkelio susisiekimą Mariupolyje ir Volnovachoje“.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS šeštadienį pranešė, kad Rusijos laivas įplaukė į Mariupolio jūrų uostą. Ji citavo uosto administracijos atstovą, kuris sakė, kad laivas pakraus 2 700 tonų metalo ir pirmadienį išplauks į Rostovą prie Dono.
L. Denisova teigė, kad Mariupolio uoste iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo laikoma apie 200 tūkst. tonų metalo ir ketaus, kurių vertė – 170 mln. dolerių.
Luhansko gubernatorius: kita savaitė bus labai sunki
Sekmadienį vyko mūšiai dėl rytinio Ukrainos Donbaso regiono kontrolės, Rusijos pajėgoms sustiprinus savo pozicijas aplink pagrindinius Severodonecko ir Lysyčansko miestus.
Padėtis Lysyčanske „gerokai pablogėjo“, „Telegram“ programėlėje pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.
„Rusų sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo mergaitė, keturi žmonės paguldyti į ligoninę“, – sakė jis.
Tuo tarpu rytiniame Doneco upės krante Rusijos pajėgos „vykdė puolamąsias operacijas Severodonecko miesto rajone“, pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Mieste vyksta kovos gatvė po gatvės, sakė S. Gaidajaus pavaduotojas.
Nuo tada, kai karo pradžioje nepavyko užimti sostinės Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną, bandydama sujungti savo kontroliuojamas teritorijas.
„Padėtis labai sunki, ypač tose Donbaso ir Charkivo regionų teritorijose, kur Rusijos kariuomenė bando išspausti sau kokį nors rezultatą“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniniame kreipimesi į tautą šeštadienį vėlai vakare.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „Krasnyj Limano (rusų naudojamas Lymano pavadinimas) miestas visiškai išlaisvintas iš ukrainiečių nacionalistų“.
Lymanas yra pakeliui į Kramatorską ir Severodonecką, kuris „dabar yra apsuptas“, teigė Luhansko regiono policijos pareigūnas, kurį citavo Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tačiau gubernatorius S. Gaidajus tvirtino, kad „Severodoneckas nėra atkirstas. Vis dar yra galimybė pristatyti humanitarinę pagalbą“, – sakė jis Ukrainos televizijai.
Severodonecke, kur liko apie 15 tūkst. civilių, vietos pareigūnas sakė, kad dėl „nuolatinio apšaudymo“ vis sunkiau patekti į miestą ir iš jo išvykti.
„Evakuacija labai nesaugi, tik pavieniais atvejais mums pavyksta išvesti žmones. Dabar prioritetas teikiamas sužeistiesiems ir žmonėms, kuriems reikia rimtos medicininės pagalbos“, – sakė miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.
Pasak jo, vandens tiekimas taip pat vis nestabilesnis, nes dėl elektros trūkumo nebeveikia miesto vandenviečių siurbliai.
Jis pridūrė, kad daugiau nei dvi savaites gyventojai neturi mobiliojo ryšio.
Gubernatorius S. Gaidajus sakė, kad manoma, jog vienintelis kelias, jungiantis su išoriniu pasauliu, ir toliau bus Rusijos atakų taikinys. „Kita savaitė bus labai sunki, nes Rusija visus savo išteklius skiria Severodonecko užėmimui arba atkirtimui nuo susisiekimo su Ukraina“, – sakė jis.
Ukraina nepritars jokiam jos interesų neatitinkančiam sprendimui
Į darbą Vilniuje tęsiančios NATO Parlamentinės Asamblėjos dalyvius sekmadienį kreipėsi Ukrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas. Gynybos ir saugumo komiteto nariams posėdyje išsamiai pristatęs sudėtingą padėtį savo šalyje, Ukrainos sėkmes ir praradimus, ministras, kaip pažymima Seimo pranešime, dar kartą akcentavo didžiulį ginklų poreikį.
„Mums reikia gynybos kompleksų, dronų, šarvuočių, prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų, mums reikia jų greitai, mums reikia jų dabar“, – teigė jis.
Pasak kalbėtojo, kolegos gynybos ministrai parėmė įvairias iniciatyvas, tačiau jas turėjo koordinuoti su finansų ministrais ar kitomis institucijomis. Dėl to sprendimai buvo priimami lėtai.
„Būtina supaprastinti ir pagreitinti tas procedūras, – sakė O. Reznikovas. – Mes taip pat siūlome, kad priemonės, kurių imasi mūsų partneriai, būtų skirtos trumpalaikiam, vidutiniam ir ilgalaikiam laikotarpiui. Tai turėtų būti <…> programos, skirtos Ukrainai, kurios padėtų ne tik sustiprinti jūsų ir mūsų ginkluotųjų pajėgų sąveikumą, bet ir užtikrintų geresnį techninį mūsų pajėgų aprūpinimą“.
Ukrainos gynybos ministras pabrėžė, kad nors Ukraina susiduria su didžiuliais iššūkiais, deja, ne visi suvokia agresijos mastą. „Turime suprasti, kad tai nėra karas prieš Ukrainos valstybę, tai yra karas prieš gyvenimo būdą. Rusija siekia sunaikinti taiką ir kelia grėsmę tiek Europos Sąjungai, tiek NATO. Dabartinis Rusijos prezidentas mano ir visada manė, kad Sovietų Sąjungos griuvimas buvo pati didžiausia XX a. katastrofa. Tačiau ne visi tuo metu suprato Rusijos tikslų esmę. Rusija yra įsitikinusi, kad pralaimėjusi šaltajame kare, turi nugalėti laisvąjį pasaulį“, – kalbėjo ministras.
Savo tikslams pasiekti, kalbėjo pranešėjas, Rusija imasi šantažo priemonių ir bet kokias nuolaidas laiko silpnumo ženklu. Rusija ėmėsi energetikos, kaip šantažo, priemonės, „Rusija išmoko pirkti Europos politikus ir buvusius valstybės tarnautojus.“ Rusija blokuoja Ukrainos uostus ir laivybą Juodojoje jūroje, o tai gali sukelti milžinišką maisto krizę visame pasaulyje. Todėl, akcentavo ministras, viso civilizuoto pasaulio interesas – nugalėti agresorių.
O. Reznikovas paminėjo vis pasigirstančias kalbas, kad Ukraina galėtų atsisakyti dalies savo teritorijos tam, jog nuramintų Kremlių.
„Tai yra visiška nesąmonė. Priešingai – nėra geresnio būdo kaip eskaluoti konfliktą, tai pasiduoti jo (Kremliaus) reikalavimams. Pastarųjų 20 metų patirtis rodo, kad mes neišmokome pamokų. Kiekvieną kartą mūsų nuolaidžiavimas Kremliaus bus pateiktas mūsų visuomenėms visiškai kitaip. Aš raginu jus kovoti su tokia propaganda. Taip pat turite pripažinti, kad Ukraina nepritars jokiam sprendimui, kuris neatitinka mūsų interesų, nesvarbu, kokia didelė būtų kaina. Manome, kad vienintelis būdas sustabdyti karą – pasiųsti aiškų signalą Maskvai, kad laisvasis pasaulis pritars tik vienam scenarijui: pirmiausia, atstatyti Ukrainos teritorijos vientisumą su jos tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis ir kad turėtų vykti derybos, pagrįstos teisės viršenybe, o ne grasinimais“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras.
Gynybos ir saugumo komitetas toliau tęsia darbą.
Ukraina reikalauja sunkiosios ginkluotės, o Rusija Donbase stumiasi tolyn
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį įspėjo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną neteikti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, o Kyjivas teigia, kad be jos negali veiksmingai kovoti.
Galingesnės ginkluotės tiekimas kelia pavojų dar labiau destabilizuoti padėtį ir pagilinti humanitarinę krizę, sakė V. Putinas, sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po 80 minučių trukusio pokalbio telefonu.
V. Putinas pabrėžė Maskvos norą atnaujinti taikos derybas, kurios, pasak jo, atsidūrė aklavietėje, ir dėl susidariusios padėties apkaltino Kyjivą.
Taip pat šeštadienį Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas tviteryje parašė: „Jei Vakarai iš tikrųjų nori Ukrainos pergalės, galbūt jau laikas mums duoti ilgojo nuotolio daugkartinio paleidimo raketų sistemas?“
„Sunku kovoti, kai tave puola iš 70 km atstumo ir tu neturi kuo atsakyti. Ukraina gali sugrąžinti Rusiją už geležinės uždangos, bet tam reikia veiksmingų ginklų“, – rašė jis.
Apie sunkiąją ginkluotę šeštadienį interviu kalbėjo ir tremtyje gyvenantis Kremliaus kritikas, buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis.
„Jei ukrainiečiai negaus ginklų, kurių prašo, netrukus aplink Kyjivą vėl prasidės mūšiai“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad karo baigtis priklausys nuo sąjungininkų „pasirengimo suteikti Ukrainai viską, ko reikia laisvei apginti“.
Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę klasifikuoti Rusiją kaip „valstybę, remiančią terorizmą“.
Diskusijos dėl sunkiosios ginkluotės suaktyvėjo tuo metu, kai Rusijos kariuomenė pareiškė visiškai kontroliuojanti Lymaną – nedidelį, bet strategiškai svarbų miestą Donbaso regione Ukrainos rytuose.
Maskvos palaikomi separatistai jau penktadienį pranešė apie miesto užėmimą, o šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas beveik pripažino, kad miestas krito.
Lymane yra svarbus geležinkelio mazgas ir kelių jungtys su Severodonecku ir Lysyčansku rytuose bei Kramatorsku pietvakariuose.
Britų karinė žvalgyba pranešė, kad Rusija užėmė „didžiąją dalį“ Lymano ir kad „tikėtina, jog tai yra parengiamoji operacija kitam Rusijos puolimo Donbase etapui“.
„Artimiausiomis dienomis Rusijos daliniai šiame rajone tikriausiai teiks pirmenybę forsuotam [netoliese esančios Severskio Doneco] upės kirtimui“, – šeštadienį rašė agentūra savo reguliariai atnaujinamoje karo apžvalgoje tviteryje.
Šeštadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad rusai šiuo metu raketomis ir iš granatsvaidžių apšaudo du kaimus, esančius į pietus nuo Lymano – Ozernę ir Dibrovą, o tai rodo, kad fronto linija plečiama iš šiaurės.
Lymanas yra į vakarus nuo Severodonecko, labiausiai į rytus nutolusio Ukrainos miesto, kurį vis dar kontroliuoja ukrainiečiai ir kuriame vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijai siekiant apsupti ir galutinai atkirsti šią teritoriją.
Parengta pagal ELTOS inf.