Neringa BUTKEVIČIŪTĖ
Seniau tai buvo geri čėsai, visas navydnas galajai sužinotėn ne tik iš laikraščių, bat ir iš vietinių taškų. Unksti rytų pirmas toks toškas buvo pienina. Jau tinai tai būdavo počios naujausios žinios – pas kų vakari svečių atvažiovo, kėno vyras šiųnokt namė nemėgojo, kėno telyčia kaimynų darži burokus surijo. Niekas nepraslysdavo pro akis – gi saulalai do nepatekėjus visi kėp vaiduokliai su bitanėliais po laukus sukdavos prė savo karvyčių. Vosarų gerai – unksti aušta, neraikia prietamoj žabalinėtėn, o rudenį tai buvo, kad nėt svėtimų karvį netyčiom pamalždavo. Tadu visa pienina rytų ūždavo no kalbosijimo. Iškada, kad toks žinių toškas jau sanai užsidora. Dabar ir didžiausiam kaimi laukuos pamatytėn gyvulį didala retenyba, o žmonas miega, kol saula pakaušin nepašviečia.
Daug navydnų sužinodavau ir pagrabi. Tik raikia geroj vietoj atsisėstėn. Kalbų prodadu no nabošnyko. Pogiriu, kad gražiai aprėdytas, tadu pasiklausiu, no ko mira, kėp mira. Pagraban susirenka artimiausia gimina, tai sužinau, ar visi do krūvoj ir zgodoj gyvana, kom atitaks nabošnyko turtas. O kai vakari ataina daugiau žmonių, tik spėk ausis įtimpįs klausytėn, kad ko nepralaistum.
Dabar navydnas sužinau tik iš laikraščio, o jaigu noriu kokių plėtkų išgirstėn, ainu turgun. Nors ir ti kartais žinios pasėnį būna, bo turgus tik dvi dienas par nedėlių, tai potys supruntat, kokio švėžumo tos navydnos golia būtėn. Visa paguoda, kad gali su vardais žinias išgirstėn, o tai laikraštį skaitai ir kartais nebasuprunti, kas kų padora. Va, rošo, kad koks ti K. L. išgėrįs uždava kūbrin G. M. Nu, kas ti par parošymas raidam – visų dienų turi suktėn golvų, kas tokė susimušė. Kai pasiskundžiau, kom tėp rošo, soko, kokių ti žmogaus domanų apsauga. Aš tai misliju, jeigu paaky mėlyna ar kaulai aplaužyti, jokia apsauga nepamočis. Va, sužinot visas mėstėlis apė tokį nečėsėlį, tai pirštais užbadyt, kitokart nagai nebanėžtat. O dabar visakas tylom tylom – gyvanam kėp kurmiai darži.
Televizorių žiūriu ratai. Nepatinka. Jau kėp prodada tų potį par visus kanalus rodytėn – golo nesmoto. Kokiai ti įžymybai par koncėrtų šleikėla nudribo, par daug priekio pasmota. Nu ir dova rodytėn. Pradžioj par žinias, tadu par „TV pogelbų“, o paskiau do visi susrinkį raikalų apitara Rūtos laidoj. Visų nedėlių tako klausytėn tų potį – tai argi čia šviežia navydna? Par mum kaimi navydna būna tik parų, paskiau jau nieko gėro.
Mono vaikai tai pyksta, soko, negerai žinias rinktėn, plėtkinyki vadina. Kokia iš man plėtkinykė! Aš tai savi vadinu navydninyki. Gi nieko bloga nedarau – raikia žinotėn vietinas navydnas. Dabar ir mokyti žmonas soko, kad pas kų inpormacija, tas ir svietų valdo.
dar | 2022-06-01
|
Seniau- saniau, karvį-korvį, kaimi-koimi, paguoda-patieka, aš-ošei,