Aukštas kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas hipertenzija, yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Ne išimtis yra ir Lietuva. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų šalyje, o aukštas kraujo spaudimas – dažna šių sutrikimų būsena.
Kraujo spaudimas yra jėga, kuria arterijas (stambiausias organizmo kraujagysles) veikia cirkuliuojantis kraujas. Kai kraujo spaudimas yra didesnis nei įprasta, tai vadinama hipertenzija. Kraujo spaudimas apibrėžiamas dviem reikšmėmis. Sistolinis kraujo spaudimas rodo, koks spaudimas sukuriamas arterijoms tuo metu, kai širdis susitraukia. Diastolinis – kai širdis ilsisi (tarp dūžių). Hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai dvi skirtingas dienas sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas didesnis nei 90 mmHg.
Hipertenzija dar vadinama „tyliuoju žudiku“. Daugelis žmonių savo kraujo spaudimo tiesiog neseka, nes nejaučia jokių simptomų. Dėl to būtina profilaktiškai matuotis kraujo spaudimą. Kai pradeda reikštis simptomai, žmogus gali jausti galvos skausmą rytais, iš nosies gali bėgti kraujas, širdies ritmas gali būti nereguliarus, pasireikšti regos sutrikimai ar ūžimas ausyse. Sunki hipertenzija gali pasireikšti nuovargiu, pykinimu, vėmimu, krūtinės skausmu, raumenų tremoru, nerimu.
Nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti daug kitų sutrikimų: krūtinės anginą, infarktą, širdies nepakankamumą, insultą. Be to, neretai išsivysto ir inkstų ligos.
Hipertenzijos išsivystymui įtakos turi visas kompleksas rizikos veiksnių. Vieniems iš jų jokios įtakos daryti negalime – tai amžius (daugiau nei 65 metai), paveldimumas, gretutinės ligos (tokios kaip diabetas, inkstų ligos). Prevencijai žymiai svarbesni veiksniai, kuriuos galime koreguoti: sveikatai nepalanki mityba (per didelis druskos vartojimas, sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų rūgščių vartojimas, mažas vaisių ir daržovių vartojimas), fizinis pasyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas, taip pat antsvoris ar nutukimas.
Hipertenzijos prevencija mažina širdies infarkto, insulto, inkstų ir kitų ligų riziką. Jeigu rūpinatės savo sveikata, patartina:
- per dieną suvartoti ne daugiau nei 5 g druskos;
- valgyti daugiau daržovių ir vaisių;
- užsiimti reguliaria fizine veikla;
- nevartoti tabako;
- sumažinti alkoholio vartojimą;
- kontroliuoti sočiųjų riebalų rūgščių vartojimą (vienas iš pagrindinių šaltinių – gyvulinės kilmės riebalai);
- nevartoti transriebalų (pvz., atsisakyti margarino);
- išmokti valdyti patiriamą stresą;
- reguliariai matuotis kraujo spaudimą (net jei jaučiatės gerai);
- jei kraujo spaudimas aukštas – jį gydyti;
- valdyti gretutinius sveikatos sutrikimus.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kad 2022 m. gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nepažinotų žmogaus, turinčio šią būklę, o gal ir patys tokie esame ir žinome, ką reiškia gyventi su šia liga. Atminkime, kad sveikata nėra būsena. Sveikata – nuolatinis procesas, todėl tik kasdienis rūpinimasis savimi padės išvengti ligų ir gyventi ilgą bei visavertį gyvenimą. Pradėti nuo šiandien yra nevėlu.
Diana Dalmotienė,
Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras